„Gavus 2023 m. rugpjūčio 24 d. naujus VMI solidarumo įnašo apskaičiavimo metodinius nurodymus, naikinančius ir iš esmės keičiančius ankstesnius šios įstaigos pateiktus įstatymo taikymo išaiškinimus, bankas iš naujo įvertino įnašo prievolės dydį už 2023 m. pirmąjį pusmetį, kuris sudarė 2,2 mln. eurų“, – rašoma banko pranešime biržai. Atnaujinta bendra neigiama įtaka Šiaulių bankui ir Šiaulių banko grupės veiklos rezultatams pirmąjį pusmetį sudarė 1,8 mln. eurų.
Pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, avansinį solidarumo įnašo mokėjimą tą turėjusios padaryti kredito įstaigos iki rugpjūčio 31 d. turi atlikti už laikotarpį nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (gegužės 16 d.) iki antrojo metų ketvirčio pabaigos (birželio 30 d.).
VMI praėjusią savaitę atnaujino Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo aiškinimą. Anot VMI Teisės departamento vadovės Rasos Virvilienės, įstatymą ir jo taikymą nuspręsta pakartotinai įvertinti gavus Finansų ministerijos nuomonę, taip pat ir papildomai gautas įnašo mokėtojų pastabas dėl jo apskaičiavimo.
Pagal naująjį aiškinimą atnaujinta Laikinojo solidarumo įnašo įstatyme vartojama kreditavimo sutarties sąvoka – naudojama jos Civiliniame kodekse esanti apibrėžtis, todėl į įnašo bazę įtraukiamos pajamos iš lizingo, faktoringo sutarčių, skolos vertybinių popierių, kitų finansinių priemonių.
Įnašo suma apskaičiuojama ne nuo viso jų pelno, bet nuo tos grynųjų pajamų dalies, kuri yra bent 50 proc. didesnė nei keturių finansinių metų vidurkis. Šiai sumai taikomas 60 proc. įnašo tarifas.
Solidarumo įnašo rengėjai gautas pajamas numatė skirti krašto apsaugos infrastruktūrai tobulinti, ruoštis Lietuvoje priimti daugiau sąjungininkų pajėgų.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad bendra pirmosios įnašo įmokos suma sudarys apie 50 mln. eurų. Per 2023 m. tikimasi surinkti apie 250 mln. eurų, o per visą laikinojo mokesčio taikymo laikotarpį (iki 2025 m.) – iki 440 mln. eurų.
