„Viena iš stiprybių visada buvo įvardijama, kad tai kompleksinis, sisteminis sprendimas, kur veiks in corpore visos priemonės kartu ir duos efektą. Kas iš jos liks – labai didelis klausimas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Segalovičienė.
„Vakarykštis sprendimas (...) indikuoja labai paprastą dalyką, tai yra politinės kokybės stoką. Iš tiesų, mes pripučiame reforminius burbulus ir staiga jie subliūkšta ir neaišku kur toliau važiuojame. Tokia politinė kokybė prezidento iš principo netenkina“, – tvirtino ji.
I. Segalovičienė akcentavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda nori atsakingesnių sprendimų mokestinės pertvarkos kontekste. Taip pat, anot jos, dabar kyla klausimų, kaip bus su Lietuvos įsipareigojimais Europos Sąjungai dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų gavimo.
„Prezidentas nori atsakingesnių sprendimų. Ta politinė kokybė netenkina savarankiškai dirbančių, mokytojų, sveikatos paslaugomis besinaudojančių. Su šiuo sprendimu yra pozityvių dalykų, politinė partnerystė išliks koalicijoje, bet yra labai daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, RRF pinigai, mūsų įsipareigojimai prieš Europos Sąjungą, (...) jeigu tik dalinai įgyvendinsime įsipareigojimus. Atsakymų tikimės artimiausiu metu“, – sakė prezidento patarėja.
Ji taip pat tvirtino, kad šalies vadovui labai svarbus yra pajamų nelygybės Lietuvoje rodiklis ir Prezidentūra palaiko planuotą progresyvumo modelio įvedimą mokesčių reformoje.
„Pajamų nelygybė Lietuvoje labai didelė ir mažėja labai lėtai. Prezidentas stebi šį rodiklį savo kadencijos laikotarpiu, bet jis yra apstojęs, akivaizdu, kad reikia sprendimų, bet jų reikia protingų ir labai taiklių bei aiškių – pavyzdžiui, progresyvumo modelio įvedimas, prezidento nuomone ir pajamų sudėjimas į vieną vietą, apmokestinimas yra svarbus nelygybės mažinimo instrumentas“, – teigė I. Segalovočienė.
„Individualios veiklos standartinis tarifas, jo augimas mažai ir vidutiniškai uždirbantiems, yra visiškai nepriimtina priemonė ir mokesčių reformoje buvo įvertinta, kiek tai sumažins pajamų nelygybę – iš esmės nesumažina. Prezidentas siūlo pajamų nelygybės mažinimo liniją išlaikyti, jis bus nuoseklus ir teiks įstatymo pataisas bei siūlys įvesti šeimos mokesčio lengvatą“, – pažymėjo ji.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį informavo, kad posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
