„Prezidentas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą arba kitaip sakant papildomą neapmokestinamą pajamų dydį. Toks dabar galioja žmonėms su negalia, kurie dirba. Šiuo pasiūlymu prezidentas siūlo labai taikliai mažinti nelygybę – kitaip tariant, NPD artinti prie minimalios mėnesinės algos, kas yra strateginis tikslas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Segalovičienė.
„Antras dalykas, stiprinti dirbančias šeimas. Nes būtent stipri, dirbanti viduriniosios klasės šeima yra valstybės, ekonomikos ir kitoks variklis.
Ir trečias dalykas, mūsų mokesčių sistema stokoja labai svarbaus elemento – pas mus atsižvelgiama tik į pajamas, bet neatsižvelgiama į tai, kokia tavo šeima, koks namų ūkis, ar tu vienas, ar su vaiku, ar vienas dirbi ir turi išlaikyti sergantį partnerį“, – akcentavo ji.
Pasak I. Segalovičienės, tokia lengvata yra taikoma Vokietijoje, Airijoje, Australijoje ir veikia kartu su vaiko išmokomis.
„Vaiko pinigus, kurie dabar yra, pastatoma prieš NPD, tai lengvatai, bet valstybėse galioja ir tas, ir tas. Labai svarbu suprasti – išmokos vaikams yra instrumentas minimalioms pajamoms užtikrinti, priemonė skurdui mažinti, tačiau šeimos mokesčio lengvata skirta nelygybei mažinti ir bendrai vidurinės klasės stiprinimui“, – sakė prezidento patarėja.
„Ilgainiui per pajamų nelygybės rodiklį pamatytume, kad tai veikia“, – pažymėjo ji.
M. Navickienė: reikia įvardyti, kiek tai kainuotų biudžetui
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad Prezidentūros siūlymas įvesti šeimos mokesčio lengvatą yra diskutuotinas, bet pastaraisiais metais yra nueita kitu – vaiko pinigų keliu ir vienos priemonės keisti kita nebereikėtų. Taip pat, pasak jos, Prezidentūra turėtų nurodyti kiek toks sprendimas kainuotų biudžetui ir koks būtų pajamų šaltinis.
„Tikrai diskutuoti galima visus pasiūlymus visada, tai ir darome. Papildomą neapmokestinamą pajamų dydį šeimoms jau esame turėję ir buvusios valdžios metu buvo nueita kitu keliu – vaiko pinigų keliu. Visos priemonės galėtų būti diskutuojamos, aš irgi turėjau nuomonę tada, kad galbūt pereidinėjimas prie vaiko pinigų nuo neapmokestinamo pajamų dydžio politikos logikos turi mažiau“, – Eltai teigė M. Navickienė.
„Bet sprendimas buvo priimtas toks, koks priimtas. Šiandien, manau, kad esame tokiame kelyje, kur blaškytis ir vienos priemonės keisti kita nebereikėtų, nes vaiko pinigai veikia, daro įtaką, vaikų skurdo rodikliai yra žemesni negu ES vidurkis Lietuvoje, tai turime kuo pasidžiaugti“, – tvirtino ji.
Politikė akcentavo poreikį matyti pajamų šaltinį į biudžetą, kuris būtų kartu su siūlymu įvesti šeimos mokesčio lengvatą.
„Visi kiti pageidavimai didinti, gerinti išmokas ir pan., turėtų ateiti kartu su pajamų šaltiniu. Jeigu gerb. patarėja (prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė – ELTA) įvardins, kiek tai kainuotų biudžetui ir kartu pasiūlys, nes ji ekonomikos patarėja, iš kur galima tas lėšas paimti (...), būtų gerai pamatyti, kokį pajamų šaltinį į biudžetą patarėja nurodo tam, kad galėtume priemonę įgyvendinti“, – sakė ji.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas antradienį kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų EK ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
