„Strategija eiti palaipsniui, teikti konkrečius projektus, tikėtis palaikymo jiems, ir yra vienintelė įmanoma, nes ėjimas urmu, buldozeriu šioje srityje nepadės, jis veikiausiai užklampins ir palaidos mokesčių reformą, į ką atkreipėme dėmesį ir savo metiniuose pranešimuose. Sakiau, kad labai smarkiai vėluojame ir nusivėlinome į tokį laiką, kuomet svarstyti labai ambicingas mokesčių reformas tampa beveik neįmanoma“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas tikino niekada nesilaikęs nuomonės, kad mokesčių reforma turėtų būti priimta urmu. Taip pat jis tvirtino, kad pakete yra teigiamų dalykų, tačiau jis negalįs palaikyti tų pakeitimų, kurie silpnintų vidurinę klasę.
„Niekada nesilaikiau nuomonės, kad mokesčių reforma turi būti priimta urmu. Todėl tikrai man nebus priimtini bet kokie mėginimai spausti „jūs mus paremkite šioje srityje, ta sritis galbūt prioritetas jums, bet už tai mus paremkite kažkur kitur“. Viskas priklauso nuo to, ar aš matau, kad šitas sprendimas yra naudingas Lietuvai, ar ne“, – sakė prezidentas.
„Jeigu mokesčių pakeitimai naikina arba silpnina mūsų vidurinę klasę, tikrai negalėsiu pritarti tokiems įstatymo pakeitimams, bet yra mokesčių reformoje ir teigiamų dalykų, mes tai ne kartą esame sakę, kuriems galėčiau pritarti nors ir rytoj“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį informavo, jog posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
