„Norėčiau dar kartą pamatyti, rudens sesijos pradžios įsitikinsime, ar dar yra noras apskritai šiuos klausimus svarstyti, kadangi turime ir savo konkrečių pasiūlymų, tiek dėl antrosios pakopos pensijų fondų, tiek dėl dirbančių žmonių, turinčių vaikus, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ teigė G. Nausėda.
„Labai greitai įsitikinsime, ar dar apskritai yra noro šiame Seime svarstyti tokio pobūdžio klausimus, ar geriau padėti tašką, neerzinti mūsų visuomenės, verslo ir pasakyti, kad tai bus kitų vyriausybių užduotis“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas akcentavo, kad Finansų ministerija pasirinko ne patį geriausią modelį suformuluoti pasiūlymus, nes, anot jo, ekspertų grupė dirbusi su mokesčių reforma, pakankamai daug laiko prarado įvairių diskusijų organizavimui, kurios nevesdavo prie reikalingo rezultato.
„Tam buvo užgaišta pernelyg daug laiko ir ateita iki tokio taško, kuomet pradeda veikti politinio ciklo dėsningumai ir natūraliai mažėja noras imtis sprendimų, kurie gal ilgalaikiu požiūriu būtų tikslingi, bet dėl politinio ciklo nėra priimtini nei opozicijai, nei pačiai valdančiai koalicijai“, – sakė prezidentas.
„Atrodo, kad mes patekome į šį sūkurį ir dabartinėje padėtyje yra du keliai – vienas, arba garbingai pripažinti, kad reforma nepavyko, sustabdyti ją ir nesiimti sprendimų, kurie dar labiau pablogintų mūsų verslo ir viduriniosios klasės situaciją, kas ypatingai nepriimtina. Arba, mėginti įgyvendinti tik dalį reformos pasiūlymų, bet galimas dalykas, kad dėl to susidarytų tam tikri fiskaliniai spąstai, kadangi turbūt priimtume tuos sprendimus, kurie lemtų išlaidų didėjimą arba mokesčių įplaukų mažėjimą ir natūraliai susilauktume didesnio fiskalinio deficito“, – tikino jis.
ELTA primena, kad birželį Seimui pateikto mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose prasidėjo rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
G. Nausėda: žmonės turi žinoti, kad nebus įbaudžiavinti visam laikotarpiui
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad siūlymas leisti gyventojams išsiimti dalį antroje pensijų pakopoje sukauptų lėšų, padrąsintų žmonės dalyvauti sistemoje. Pasak jo, tokia praktika naudojama tokiose Vakarų šalyse kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Didžioji Britanija, Kanada ir kitur.
„Tokią praktiką naudoja pakankamai civilizuotos valstybės, tokios kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Lenkija, Italija, Didžioji Britanija, Naujoji Zelandija. Pastebėta, kad jose tokia garo nuleidimo arba galimybės panaudoti dalį pensijų fondų lėšų savo reikmėms kritiniu atveju opcija, ne atgraso žmones nuo dalyvavimo pensijų antroje pakopoje, o padrąsina juos, nes jie žino, kad nebus įbaudžiavinti visam laikotarpiui“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ teigė G. Nausėda.
„Turime siekti optimalumo ir nesakau, kad 25 proc. yra akmenyje ištašyta. Aš manau, kad jeigu yra normali politinė valia apie tai diskutuoti, galima apgalvoti tiek panaudojimo atvejus, jų sąrašą, arba apskritai be atvejų, žmonės savo nuožiūra vieną kartą gyvenime tai gali padaryti. Ir patį dydį galima aptarti, bet tam turi būti normali valia“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas pažymėjo, kad šiuo metu 60 proc. šalies žmonių nenori nieko bendro turėti su pensijų antrąja pakopa, o buvusią reformą neigiamai vertina maždaug 9 iš 10 lietuvių.
„Mūsų požiūris labai paprastas ir pagrįstas Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertų nuomone – tos valstybės, kuriose yra galimybė vienokią ar kitokią dalį, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms paimti ir panaudoti, o tokių žmonių ir atvejų galima sugalvoti nemažai (...), kad žmonės tokią teisę turėtų“, – sakė prezidentas.
„Ir neturi būti išankstinės arogancijos kai kurių buvusių ekspertų arba dabartinių Vyriausybės patarėjų, o tiesiog suprasti, kad žmonės kartais gali gyventi sudėtingesnėje situacijoje, negu mes čia sėdėdami fantazuojame“, – pažymėjo jis, reaguodamas į premjerės patarėjo Raimundo Kuodžio kritiką.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė praeitą savaitę teigė, kad šalies vadovas siūlo įvesti šeimos mokesčio lengvatą ir taip mažinti nelygybę bei neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA) – kas yra strateginis tikslas.
Taip pat Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje. Prezidentas Gitanas Nausėda yra tvirtinęs, kad siūlymas lemtų didesnį žmonių norą įsitraukti į sistemą. Pasak jo, natūraliai, jeigu žmogus jausis saugiau, jo noras dalyvauti pensijų sistemoje bus didesnis.
Tuo tarpu R. Kuodis kritikavo Prezidentūros siūlymus įvesti šeimos mokesčio lengvatą bei leisti žmonėms išsiimti dalį lėšų iš antros pensijų pakopos. Pasak jo, tokie siūlymai yra „socialinis popsas, kuris yra nusikalstamas“.
