„Verslas stabdo investicijas, mažiau kuriama naujų darbo vietų, dauguma verslininkų nekelia darbuotojams atlyginimų.
Šiuo metu negaliu pasakyti, kokį poveikį turės krizė Kėdainių rajono įmonėms, tai matysime perspektyvoje. Grupinių darbuotojų atleidimų šiuo metu kol kas dar nėra, manau, įmonės stengiasi juos išlaikyti, nes daugumoje verslo sektorių jų trūksta, ypač kvalifikuotų.
Pajamų lėtėjimas jau jaučiamas pramonėje, mažmeninėje prekyboje, ypač ne maisto produktų, ir transporte. Pramonė susidūrė su daugybe iššūkių, tokių kaip energetinių išteklių šokas, kuris buvo ir vis dar yra jaučiamas. Taip pat ir žaliavų brangimas, mažėjančios eksporto apimtys destabilizavo visą rinką“, – sako nuolat su verslininkais dirbanti D.Balsasevičienė.
Pasak jos, kol kas krizės nejaučia laisvalaikio paslaugų sektoriai. Po ilgai trukusių pandemijos suvaržymų žmonės dar neatsidžiaugė pramogomis ir nėra linkę taupyti laisvalaikio sąskaita.
Vis tik sumažėjusi parduodamų produktų ar paslaugų paklausa neabejotinai artina didelę finansinę krizę, kuri anksčiau ar vėliau pasijus ir laisvalaikio paslaugas siūlantiems.
Anot TVIC direktorės D.Balasevičienės, didžiausią ekonominės krizės poveikį pajusime jau šių metų paskutinį ketvirtį ir kitų metų pirmąjį pusmetį: „Ne tik mažėjantys pardavimai bei pajamos versle, bet dar ir vienos iš didžiausių mūsų rajono įmonės AB „Lifosa“ sustabdymas atsilieps daliai mūsų verslų. Dauguma įmonės darbuotojų, kurių šiuo metu yra 905, bus atleisti ir ženkliai padidins bedarbių gretas. Tačiau rajone statoma didžiulė dviračių gamykla UAB „Pon Bike Lithuania“ teikia vilties, kad padės sureguliuoti darbo rinkoje atsiradusius pokyčius“.
Sunkmečiui atsakingai ruošiasi
Pasidomėjus, ar verslai ir verslininkai kaip nors ruošiasi artėjančiai ekonominei krizei, o gal po 2008–2009 metų krizės verslai pasimokė ir kitai galimai krizei jau seniai pradėjo ruoštis, D.Balasevičienė pabrėžė, jog „negalime lyginti 2008–2009 m. krizės su dabar esančia, ar kitų ekonomistų nuomone, artėjančia krize“.
„Praeitos krizės laikotarpiu Lietuva kartu su kitomis šalimis atsidūrė tarp labiausiai nukentėjusių pasaulyje. Tarp priežasčių, sukėlusių Lietuvoje tokią gilią krizę, įvardijamas pernelyg laisvas bankų būsto paskolų išdavimas, neatsakinga fiskalinė drausmė, valdžios iniciatyva krizės išvakarėse didintos pensijos, – buvusio ekonominio sunkmečio priežastis vardija TVIC direktorė. – Dabar pagrindinės krizės priežastys yra visai kitokios: karas Ukrainoje, nežmonišku greičiu augančios bankų palūkanos ir nepamatuoti valdžios sprendimai. Galvoju, kad mūsų verslininkai jau užgrūdinti, nes neseniai vadavosi iš pandemijos gniaužtų ir gana daug verslų veikia sėkmingai.“
Kaip pastebi pašnekovė, kadangi Europos Centrinis Bankas dar du kartus planuoja kelti bazinę palūkanų normą (per nepilnus metus ji ES išaugo nuo minus 0,5 proc. iki 3,75 proc. ir dar ne pabaiga), vadinasi, dar labiau spaus ekonomiką, kad ji keliautų krizės link.
Dauguma verslų susilaiko nuo skolinimosi ir atideda verslo plėtrą, nes situacija nėra palanki: palūkanos verslui aukštos ir vis didėjančios, todėl gautas pajamas verslas taupo.
Tačiau, anot TVIC direktorės, kiekviena ekonominė krizė turi ir, tikėtina, turės pasekmių: „Augs įmonių bankrotų skaičius, didės nedarbas, mažės perkamoji galia, o gyventojai, esant tokiai situacijai, pinigus taupys“.
Jau dabar ragina atsakingai leisti pinigus
Kalbėdama apie tai, kokiomis nuotaikomis artėjant rudeniui gyvena Kėdainių verslai ir ar jaučiamas koks nors nerimas ar prastėjančios Kėdainių verslininkų nuotaikos, TVIC direktorė pripažįsta, jog įtampa versle jaučiama.
„Karas pašonėje, nestabilios energetikos šaltinių kainos, stipriai išaugusios visų gamybos veiksnių sąnaudos, sumenkęs konkurencingumas, kylančios palūkanų normos, eksporto apimčių lėtėjimas, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir mažėjančios vidaus vartojimo apimtys“, – įtampos priežastis vardija pašnekovė.
Tačiau, jos teigimu, verslininkai supranta situaciją ir deda pastangas, kad kuo švelniau jaustų krizės pasekmes.
„Įmonei atsidūrus ties bankroto riba, verslininkai turės rinktis: arba pabandyti trumpuoju laikotarpiu geriau pagyventi atleidus darbuotojus, ar vis dėlto žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir išlaikyti darbuotojus“, – apie laukiančius nelengvus verslui sprendimus pasakoja D.Balasevičienė.
Kokia šiuo metu verslo situacija mūsų rajone, TVIC direktorė sako negalinti tiksliai atsakyti, nes duomenys iš Registrų centro gaunami tik pasibaigus metams.
Nerimauja dėl artėjančios mokesčių reformos
Paklausta, ar yra tam tikros srities verslai, kurie jaučia didesnį nerimą nei kiti, o gal yra tokių, kurie jokios krizės ir jokio nerimo apskritai nejaučia, pašnekovė komentuoja: „Tam tikruose verslo sektoriuose jaučiamas sulėtėjimas: apdirbamoji pramonė, mažmeninė prekyba ir transportas.
Darbo rinka yra galbūt vienintelė vieta, dėl kurios turėtume mažiau nerimauti, nes laisvų darbo vietų yra, tik ne visada darbdavys siūlo patrauklų darbo užmokestį.
Kaimo turizmo sodybos ir pramogų verslo sektorius vasarą gyvena puikiai. Tačiau smulkieji verslininkai jaučia nerimą artėjant rudeniui ne tik dėl ekonominės krizės, bet ir dėl artėjančios mokesčių reformos, daugiausia paliesiančios smulkiuosius verslus.“
Krizės naštą įmonės prisiims sau
Ne mažesnį nerimą nei verslai išgyvena ir gyventojai. Kai kurie galbūt net nežino, kaip turėtų elgtis – leisti ar taupyti pinigus. Tačiau D.Balasevičienė pastebi, kad dauguma gyventojų jau taupo, todėl sumažėjo vartojimas, mažiau investuojama į savo šeimos gerovę, mažiau perkama ilgo naudojimo prekių.
„Ekonominė krizė gąsdina ne vien verslą, bet ir sunkiau besiverčiančius gyventojus, be to, ir šiuo metu dirbančius AB „Lifosa“. Vasarą mūsų rajone gal mažiau jaučiamas taupymas, nes dauguma gyventojų augina agurkus, kitas daržoves, nereikia mokėti už šildymą“, – kalba pašnekovė.
Ji taip pat ramina, jog artimiausiu metu apie masinius atleidimus mūsų rajone jai girdėti nėra tekę.
„Kol kas negirdėjau, kad rajono įmonės ruošiasi masiniams atleidimams, išskyrus AB „Lifosa“. Įmonių logika yra tokia: jeigu šiandien atleisime, po metų – pusantrų vėl prasidės augimas, o žmonių jau nebesurasime. Todėl įmonės dažniausiai tiesiog prisiims tą recesijos naštą sau“, – aiškina TVIC direktorė ir priduria: „Versle išlieka stipriausi, todėl bankrotas kai kurioms įmonėms bus neišvengiamas. Pernai jų tikrai nebuvo daug“.
Kėdainiuose nedarbas jau didesnis už Lietuvos vidurkį – siekia jau 8,2 proc.
Remiantis Užimtumo tarnybos (UŽT) pateikta informacija, registruotas nedarbas Lietuvoje liepos 1 d. siekė 8,1 proc. Kėdainiuose jis buvo 0,1 proc. punkto didesnis – 8,2 proc. Rajone bedarbio statusu buvo registruota 2,3 tūkst. UŽT klientų. Jiems buvo siūloma rinktis iš 108 laisvų darbo pasiūlymų.
UŽT duomenimis, Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) darbo rinkoje pirmaujantis rodiklis liepą vėl mažėjo, o ryškiausias kritimas užfiksuotas Rytų Europoje. Per mėnesį sumažėjęs 0,5 balo jis dabar siekia 100,6 ir yra tik kiek aukščiau neutralios 100 balų ribos.
Nedarbo komponentas sumažėjo 0,5 iki 99,1 balo, o tai rodo, kad nedarbo lygis šiek tiek didėja. Nors užimtumo komponentas liepą sumažėjo 0,4 balo iki 102,1, užimtumas Europoje turėtų augti.
„Europos darbo rinkas prislopino vėlyvi energijos krizės padariniai“, – teigė Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.
Kaip skelbia UŽT, Lietuvoje darbo rinkos barometras mažėjo nežymiai – 0,1 balo (iki 100,8) ir išlieka aukštesnis nei visų šalių vidurkis. Austrijoje, Bulgarijoje ir Švedijoje šis rodiklis nebesiekia neutralios 100 balų ribos. Geriausia situacija Lichtenšteine, Belgijoje-Flandrijoje, Islandijoje – čia barometras siekia 105 balus.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 18 vietinių ar regioninių valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Liepos mėnesį jis siekė 100,6 balo (Lietuvoje – 100,8).
Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą. Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
