Recesijos pradžia?
Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, per liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,8 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 1,3 proc.
Šių metų liepą palyginus su pernykšte, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,4 proc. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 1,7 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,2 proc.
Tokie skaičiai toli gražu nedžiugina – mažmeninė prekyba reikšmingai mažėja antrus metus iš eilės.
Prekių kainas lyginančio portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas feisbuke buvo skelbęs, kad sumažėjimas vartojimas smarkiai apkramtys ir valstybės biudžetą, negana to, atneš ir daugiau negandų.
„Ir taip stojanti gamyba stos dar labiau, mažės darbo vietų ir toliau kris vartojimas. Iš paskos seks silpnesnių įmonių bankrotas. Galite tai vadinti kaip norite, stabtelėjimu, augimo stabilizacija, bet tai yra recesijos pradžia“, – teigė jis.
Vartojimas turėtų atsistatyti
Visgi ekonomistai dabartinės situacijos nemato tokiomis niūriomis spalvomis. Jų teigimu, P.Čepkausko aprašytas scenarijus galimas, visgi mažai tikėtinas, tad gyventojai neturėtų pulti į paniką.
„Recesijos pradžia? Žodžio „recesija“ nereikia baimintis. Jis reiškia, kad du ketvirčius iš eilės turime smukusią ekonomiką. Svarbu pasižiūrėti to struktūrą, kas tą lėmė, kokios to priežastys, ir tik tada galime konstatuoti, ar tai kažkokia didelė problema, ar tiesiog menkas stabtelėjimas.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) paskutinį ketvirtį ūgtelėjo ir atgal atstatė tuos praradimus, kurie buvo patirti per praėjusius kelis ketvirčius. Jei mes tikrai žingsniuotume į recesiją ar krizę, tai pas mus BVP ir trečią ketvirtį toliau lėktų žemyn arba bent jau neatstatytų praradimų“, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas Algirdas Bartkus.
Jis pripažino, kad krintanti mažmeninės prekybos statistika tikrai nėra labai gera žinia, o smukimas – gan reikšmingas, visgi tą nulėmė smukęs realus darbo užmokestis, o šis pastaruoju metu jau ėmė augti, tad esą ir vartojimas netrukus atsistatys.
„Atsižvelgiant į perkamąją galią, 2022 metų pirmą ketvirtį realus darbo užmokestis Lietuvoje smunka 2 proc., antrąjį ketvirtį – 3,3 proc., trečiąjį ketvirtį – 3,2 proc. Tuo laikotarpiu smuko ir mažmeninės prekybos apimtys. Tačiau ketvirtą ketvirtį realus darbo užmokestis Lietuvoje jau auga, tas augimas sudaro 1,83 proc., pirmą šių metų ketvirtį realus darbo užmokestis toliau auga, augimas sudaro 1,6 proc. Antrą ketvirtį realus darbo užmokestis toliau auga, augimas sudaro 1,3 proc.“, – vardijo A.Bartkus.
Nors realus darbo užmokestis augo tris ketvirčius iš eilės, mažmeninėje prekyboje fiksuotas smukimas. Anot ekonomisto, tai visiškai normalu, nes padidėjusi perkamoji galia vartojimą padidina ne iš karto.
„Kai smunka vartotojų perkamoji galia, jie iš savo pirkinių krepšelių išmeta ne pirmo būtinumo prekes: alkoholinius gėrimus ir pan. Vėliau, kada realus darbo užmokestis toliau smunka, žmonės pradeda normuoti ir būtinųjų prekių vartojimą, kažkiek keisti jų struktūrą – brangesnį sviestą, duoną keičia pigesniais.
Pats svarbiausias niuansas – kad žmonės į išorinius dirgiklius, tokius kaip realaus darbo užmokesčio smukimas, reaguoja ne iš karto, su vėlavimu. Kai bendras kainų lygis auga, iš pat pradžių žmonės nedaro nieko, jie nori pažiūrėti, kas bus, gyvena iš įpročio, tęsia apsipirkimus taip pat, kol paskui po vieno, dviejų, trijų mėnesių neužduoda sau klausimo, kodėl ir toliau perka tokias pabrangusias prekes. Žmogaus reakcija į smukusį realų darbo užmokestį ateina su vėlavimu“, – aiškino A.Bartkus.
Tačiau kai realus darbo užmokestis auga, o perkamoji galia kyla, žmonės irgi ne iš karto pradeda didinti vartojimą. Būtent taip įvyko ir dabar.
„Dažniausiai žmogus pripranta prie dabartinio vartojimo ir jį keičia po truputį. Visai neseniai, praėjusiais metais, tris ketvirčius iš eilės turėjome realaus darbo užmokesčio smukimą, tad normalu, kad didžiąją dalį šių metų mes irgi turėtume stebėti prekybos apyvartos susitraukimus.
Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis realus darbo užmokestis yra augantis, turėtume pagrįstai laukti, kad metų pabaigoje pas mus paklausa mažmeninėje prekyboje atsistatys. Ypač jei pavyks suvaldyti infliaciją“, – pabrėžė A.Bartkus.
Jis pridūrė, kad vartojimą mažina ir palūkanų normų kilimas.
„Tai pabrangina kredito naštą, kuri tenka paskolas turintiems asmenims, dėl ko šie irgi priversti šiek tiek normuoti savo vartojimą. Dėl šių priežasčių spontaniškų apsipirkimų prekybos tinkluose yra tikrai mažiau“, – dėstė A.Bartkus.
Apokalipsės tikimybė maža
Mažmeninės prekybos susitraukimas nenudžiugino ir ekonomisto Aleksandro Izgorodino, tačiau ir jis nedrįso to vadinti recesija.
„Iš statistikos matau, kad Lietuvos vartotojai įjungė taupymo režimą, bet tikrai nedrįsčiau teigti, kad jie tą padarė dėl maisto kainų. Manau, kad vartotojai taupymo režimą labiausiai įjungė dėl pakilusių palūkanų. Pakilusios palūkanos, infliacija, spaudimas darbo rinkoje, blogėjanti pramonės situacija skatina žmones mažinti maisto prekių vartojimą.
Bet aš neskubėčiau labai drastiškai sakyti, kad prasidėjo vidaus vartojimo recesija, nes pardavimai internetu šių metų liepos mėnesį buvo beveik ketvirtadaliu didesni nei pernai. Negalima sakyti, kad vidaus rinka visiškai silpna. Taip, objektyviai vertinant, yra rizikų maisto ir restoranų segmentuose, tai rodo, kad vidaus vartojimo rodikliai blogėja, bet, sakyčiau, jie blogėja pakankamai laipsniškai ir staigaus kritimo nėra“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Ekonomistų teigimu, P.Čepkausko aprašytas scenarijus apie mažėsiančią gamybą, atleidimus, didesnį vartojimo kritimą ir silpnesnių įmonių bankrotą gali išsipildyti, bet tikimybė – ne tokia ir didelė.
„Mažesnė apyvarta, fiksuojama mažmeninės prekybos sektoriuje, be jokios abejonės, nulems tai, kad į BVP mes įskaičiuosime mažesnes sandorių apimtis. Tačiau nuosmukiai mažmeninės prekybos sektoriuje gali būti atsverti kitų sektorių prieaugių, vadinasi, didelės įtakos gali ir nebūti. Kai piešiami tokie apokaliptiniai scenarijai, reikia nepamiršti, kad ne tik vartojimas yra ekonomikos variklis“, – aiškino A.Bartkus.
„Žinoma, baimės yra pagrįstos – gali būti, kad dėl smukusio vartojimo pas mus smuks paklausa, reikės mažiau darbuotojų ir t. t. Žinoma, šie scenarijai gali realizuotis. Tik koks šansas?“ – retoriškai klausė jis.
A.Bartkus sutiko, kad dėl smukusios paklausos įmonės gali pradėti atleidinėti darbuotojus, tačiau to bent kol kas nedaro – tą galima pamatyti ir pažvelgus į nedarbo statistiką. Visais šių metų mėnesiais, pradedant sausiu ir baigiant liepa, nedarbas buvo mažesnis nei atitinkamais praėjusių metų mėnesiais.
„Šių metų liepą turime gal tūkstančiais bedarbių mažiau nei praėjusių metų liepą. Darbo vietų statistika nenuteikia pesimistiškai. Bent jau kol kas smukusios apyvartos nenulėmė darbų vietų mažinimo, įmonės ir toliau turi užsakymų, o tai, ką mes išgyvename, – infliacijos pasekmės“, – sakė ekonomistas.
Tačiau A.Izgorodinas nebuvo toks optimistiškas – jo manymu, rudenį pramonės sektoriuje gali išties prasidėti atleidimų banga.
„Kol kas, žiūrint į pramonės rodiklius, rudenį nematau Lietuvos pramonės atsigavimo, manau, kad kritimas netgi gali paspartėti, dalis įmonių gali pradėti mažinti darbuotojų skaičių. Tai tikrai paveiks vidaus vartojimo rodiklius, nes pramonė – didžiausias darbdavys, jie įdarbina apie ketvirtadalį visų darbuotojų Lietuvoje. Labiausiai neramina Lietuvos pramonės rodikliai ir kiek ilgai įmonės dar bandys vykdyti gamybą su dabartiniu darbuotojų skaičiumi“, – svarstė A.Izgorodinas.
Tačiau jis įžvelgė ir teigiamų aspektų – remiantis euro zonos įmonių apklausomis, akivaizdu, kad infliacija iki metų galo pabaigos labai stipriai sulėtės. Kai kuriuose segmentuose kainos gali pradėti mažėti, o tai gali paskatinti vartojimą.
Tik nepanikuokite
Gyventojus ekonomistai ramina: neverta tikėtis prasčiausių scenarijų ir imti panikuoti ar priimti neracionalių sprendimų.
„Gyventojai pirmiausia turi išlaikyti šaltą protą. Vartotojai iš esmės neturėtų panikuoti, kad Lietuvos ekonomika traukiasi, nereikėtų dėl to pernelyg riboti savo išlaidų, nes kitų metų antrą pusmetį jau prasidės ekonomikos atsigavimas. Rekomenduočiau nepirkti įvairių prekių avansu, nes labai tikėtina, kad rudenį, žiemą įvairių prekių kainos sumažės. Reikia suprasti, kad krizė yra laikinas dalykas. Nors ir nematau labai daug pozityvo Lietuvos ekonomikoje, bet nematau ir didelės krizės, kuri būtų panašaus lygio kaip 2008–2009 metais“, – prognozavo A.Izgorodinas.
„Kiekvienas gyventojas turi elgtis racionaliai, įvertindamas savo pajamas, rizikas, įsipareigojimus. Jei jis jaučia, kad jo finansinė padėtis gera, stabili, jo poreikiams tenkinti lėšų užtenka, užtenka ir atsidėti ateičiai, tai jis neturėtų kažko imtis, nebent jaučia tam tikrą motyvą sumažinti vartojimą ir atidėti taupymui. Bet nereikėtų kaip nors ypatingai koreguoti savo elgsenos, kiekvienam reikėtų elgtis pagal savo individualius motyvus ir poreikius“, – antrino jam A.Bartkus.
Visgi, kol gyventojai savo elgsenos keisti neturėtų, valdžia turėtų imtis tam tikrų pokyčių, manė A.Izgorodinas. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu stiprinti verslo finansavimą.
„Yra įmonių, kurioms prieiga prie kapitalo sudėtinga, bet jei jos gautų kažkokią pagalbą, tikrai galėtų išlaikyti darbo vietas. Galėtų būti lengvatinis finansavimas įmonėms, kurios šiuo metu patiria sunkumų dėl to, kad traukiasi vartojimas.
Valdžios vietoje aš dar pradėčiau žiūrėti į finansų sektorių, kovočiau su šešėline ekonomika, kad būtų galima kompensuoti biudžeto pajamų netekimus dėl to, kad traukiasi vartojimas. Lietuvos biudžetas labai priklauso nuo vartojimo“, – komentavo pašnekovas.
Jo įsitikinimu, kai kurie valdančiųjų veiksmai netgi trukdo ekonomikai atsistatyti.
„Vienas iš tų aspektų – mokesčių reforma. Dabar labai prastas laikas daryti mokesčių reformą, nes ekonomika akivaizdžiai lėtėja, manau, kad ir ketvirtas ketvirtis nebus labai geras. Tokiu momentu labai prastas laikas inicijuoti ir vykdyti mokesčių reformą. Pagrindinis valstybės darbas šiuo metu turėtų būti kuo palankesnės verslo aplinkos užtikrinimas, nes tai turi įtakos ir darbo vietoms, ir vartojimui“, – pabrėžė A.Izgorodinas.
