„Sakyčiau, kad dabartinis RRF priemonės įgyvendinimas vyksta gerai. Ir iš tiesų svarbu, kad taikomos reformos ir investicijos stiprintų Lietuvos ekonomikos augimą ir jos atsparumą ir lengvintų žaliąją ir skaitmeninę transformaciją. Ir iš tiesų, konkrečios problemos, kurias aptarėme, yra susijusios su kai kuriais mokesčių reformos tikslais. Iš esmės, tai mokesčių bazės išplėtimas į sritis, kurių apmokestinimas mažiau kenktų ekonomikos augimui, ir neefektyvių mokestinių išimčių panaikinimas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams teigė V. Dombrovskis.
„Šias problemas reikia išspręsti, kad būtų „atrakinti“ Lietuvos pinigai ir būtų užtikrintas visas RFF priemonės finansavimas ateityje“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad reikia padaryti viską, jog Lietuva gautų RRF fonde numatytas investicijas pilna apimtimi.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų, pirmojo mokėjimo metu šaliai buvo pervesta 542 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, kad Lietuvai gavus virš 0,5 mlrd. eurų pirmojo mokėjimo prašymo RRF fondo lėšų, dar 26 mln. eurų lėšų yra sulaikyta.
Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta 10 rodiklių.
Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris yra numatytas rudenį. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė yra tvirtinus, kad atsiskaičius už rodiklius, antruoju mokėjimu bus gauta 230 mln. eurų.
Finansų ministerija oficialiai yra pateikusi EK papildytą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą su 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų.
Tikisi, kad sutarimas tarp Vyriausybės ir Europos Komisijos dėl ekonomikos gaivinimo plano bus pasiektas artimiausiu metu
Šalies vadovas su EK vicepirmininku aptarė naujojo ES politinio sezono darbotvarkę, paramos Ukrainai, įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai atstatyti, sankcijų Rusijai ir jos atsakomybės už agresijos nusikaltimus klausimus, praneša Prezidentūra.
Šalies vadovas teigė, kad Europos kaimynystėje vis dar vykstantis žiaurus Rusijos karas prieš Ukrainą ir toliau reikalaus nepajudinamos Europos vienybės, ryžto, gebėjimo greitai ir efektyviai priimti sprendimus. Pasak prezidento, itin svarbu, kad derybos dėl Ukrainos stojimo į ES būtų pradėtos jau šiemet. Šalies vadovas pabrėžė, kad mūšio lauke kovojantiems ukrainiečiams aiški europinė perspektyva įkvėps naujų jėgų tęsti kovą dėl savo šalies.
„Nepaisydama vykstančio karo, Ukraina įgyvendina reformas ir Europos Komisijos rekomendacijas. Turime padėti ukrainiečiams, kad eurointegracijos procesas vyktų sklandžiai. Lietuva yra pasirengusi dalintis patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad ES institucijos ir valstybės narės turi sustiprinti dėmesį istorinės atminties temai: būtina aktyviau kovoti su Rusijos propaganda, bandymais perrašyti istoriją, kuriant mokymo programas ir įamžinant totalitarinių režimų aukų atminimą.
Šalies vadovas akcentavo būtinybę kuo greičiau rasti teisinį kelią įšaldytų Rusijos viešų ir privačių lėšų panaudojimui Ukrainai atstatyti. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad ukrainietiškų grūdų tranzitas ir eksportas yra opus klausimas, reikalaujantis sprendimų ES lygmeniu. Pasak prezidento, grūdų eksportas per Baltijos jūros uostus būtų efektyvus kelias spręsti susiklosčiusią situaciją.
Prezidentas su vicepirmininku aptarė būtinybę stiprinti ES atsparumą ir konkurencingumą, išnaudojant tiek ES vidaus rinkos stiprinimo, tiek tarptautinės prekybos skatinimo instrumentus.
„Lietuva šią vasarą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (RRF) pateikė plano pakeitimus, kurie numato papildomas investicijas į verslą, žalias, inovatyvias, skaitmenines technologijas, taip pat į aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą ir eksportą. Tikimės, kad sutarimas tarp Lietuvos Vyriausybės ir EK dėl šių pakeitimų bus pasiektas artimiausiu metu. Turime susiimti ir padaryti, kad Europos Sąjungos RRF investicijos visa apimtimi pasiektų Lietuvos ekonomiką ir padidintų jos produktyvumą ir atsparumą, kai to labiausiai reikia“, – sakė šalies vadovas.
