Paklaustas, kuo dabar gyvena Alytaus konservų gamykla, kurios produkcija tiesiai iš cecho keliauja į „Norfos“ parduotuves visoje Lietuvoje, „Rivonos“ konservų fabriko vadovas Aurimas Gargasas patikino, kad veiklos meistrams čia tikrai netrūksta visus metus.
Vasarą, kai ūkininkai pradeda vežti sodo ir daržo gėrybes, gamykla net samdo papildomos darbo jėgos – kelis mėnesius čia padirbėti mielai sutinka ir studentai.
Atėjus rudeniui į gamybą keliauja lietuviškos daržovės – konservuojami burokėliai, agurkai, pievagrybiai, verdamos uogienės, įvairiausios sriubos.
Sutarė dėl lietuviškų stiklainių
Vadovas pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko užsitikrinti ir stiklainių užsakymą iš Lietuvos gamintojų. Mat anksčiau stiklainius Alytaus gamyklai tiekė gamintojai iš Ukrainos, o prasidėjus karui jų tiekimas sumažėjo, kol galiausiai visai sustojo – keletas fabrikų čia buvo subombarduoti.
Viltis, kad dėl nuolatinio pusės litro stiklainių tiekimo pavyks susitarti su „Panevėžio stiklo“ gamykla, Alytaus konservų ceche sklandė jau daugiau nei metus. Šiemet derybose pagaliau padėtas taškas. Tad šiandien A.Gargasas pagaliau gali lengviau atsikvėpti ir pamiršti šį galvos skausmą – lietuviškų stiklainių bus ir gamyba nesustos.
„Panevėžio stiklo“ gamykla atidarė naują gamybos liniją, kuri ne tik daug pajėgesnė, bet ir gerokai ekonomiškesnė. Džiaugiamės, kad pradedame bendrauti su lietuvių gamintojais ir čia nebekils jokių problemų, nes mums reikia itin daug stiklainių. Tad ši naujiena mums – svarbi ir džiugi. 90 proc. mūsų naudojamų ir pirkėjų pamėgtų stiklainių – pusės litro“, – sakė „Rivonos“ konservų cecho vadovas.
Dangteliai – iš kraštiečių
„Rivonos“ atstovas A.Gargasas taip pat džiaugiasi, kad Alytuje, jų cecho kaimynystėje, neseniai duris atvėrė ir konservavimui reikalingų dangtelių gamybos įmonė.
Jie jau pradeda darbą, testuoja savo produktus ir, kai paleis gamybos liniją, „Rivonos“ konservų cecho naudojami dangteliai keliaus ir iš kraštiečių.
„Iki šiol dangtelius pirkome iš vilniečių įmonės, kuri juos tiekia ir Lietuvos įmonėms, ir eksportuoja į užsienį, dalį užsakydavome iš Bulgarijos kompanijos. Taigi Alytaus dangtelių įmonė bus trečia mūsų dangtelių tiekėja. Kokį kiekį ir kur imsime, priklausys, žinoma, nuo kainodaros, tačiau esu tikras, kad trečias stiprus žaidėjas čia atsiras.
Juk kai gamyklos šalia, logiškai svarstydamas manau, kad ir kaina mums palankesnė. Man smagu, kad Lietuvoje atidaryta jau antra dangtelių gamybos įmonė, tikimės sklandaus bendravimo“, – pasakojo A.Gargasas.
Bendradarbiauja su ūkininkais
Konservuojamos daugiausia lietuviškos daržovės. Jas Alytaus konservų cechas perdirba nuo tada, kai mūsų šalies ūkininkai pradeda nuiminėti derlių – nuo rugsėjo mėnesio.
„Ūkininkai sandėliuoja daržoves ir mums pateikia partijomis. Nuostabu tai, kad lietuviai žemdirbiai daržoves – morkas, burokus, bulves, svogūnus, kopūstus, salierus, rūgštynes – išlaiko net iki gegužės pabaigos.
Iš jų gaminamos pirkėjų itin pamėgtos keliolikos rūšių sriubos, be to, gamykloje nuolat konservuojami šeimininkių itin mėgstami pievagrybiai, verdamos saldžiosios uogienės.
Juodųjų serbentų uogienė Alytuje verdama tik iš lietuviškų uogų. Vis dėlto, pasak A.Gargaso, uogos gaunamos ne tiesiai iš ūkininkų – itin švarias A klasės uogas pristato įmonė, kuri surenka iš ūkių ir išvaliusi užšaldo. Iš šių užšaldytų uogų kone visus metus ir verdamos visų pamėgtos uogienės.
Uogienes mėgsta ir latviai
Receptai, pagal kuriuos marinuojami gaminiai „Rivonoje“, – jau patikrinti laiko. Čia laikomasi senovinių lietuviškų tradicijų ir net išrankiausi šių produktų pirkėjai tikrai žino – skonis nė kiek nenusileidžia namuose marinuotoms rudens gėrybėms.
„Visus pas mus gaminamus produktus pirmiausia patys su kolektyvu ir technologe degustuojame. Jei kas nors netinka ar nepatinka, projektas nebūna vykdomas“, – pasakojo cecho vadovas.
Rūgštynės „Rivonos“ konservų ceche ruošiamos pagal senovinę receptūrą, kurią naudojo mūsų proseneliai: smulkintos rūgštynės sumaišomos su druska, viskas pakaitinama ir pasterizuojama. Taip pagamintos rūgštynės puikiai tinka tiek karštai, tiek šaltai sriubai.
„Rivonos“ uogienėmis pelnytai didžiuojasi ne tik pats konservų cecho vadovas – jas jau yra įvertinę ir noriai renkasi pirkėjai ne tik mūsų šalyje, bet ir kaimyninėje Latvijoje.
„Mes gamykloje šias uogienes vadiname tikrosiomis močiučių uogienėmis. Kodėl? Atsakymas paprastas: mūsų receptūros – iš senų laikų, tokios, kokiomis naudojosi ir mūsų proseneliai.Receptų nekeičiame, neeksperimentuojame, nededame jokių kvapiklių, standiklių – tiesiog verdame uogas su cukrumi ir supilstome į stiklainius“, – pasakojo A.Gargasas.
Bene populiariausia ir labiausiai perkama aviečių uogienė, mat ji ne tik gardus maistas, bet ir pagal senąsias lietuvių tradicijas – vaistas.
Avietes pagal populiarumą vejasi braškės, toliau rikiuojasi juodųjų serbentų, mėlynių, spanguolių ir vyšnių uogienės.
Vasarą – burokėlių poreikis
Pasak A.Gargaso, jų produkcijos pardavimas priklauso nuo sezono. Štai marinuoti burokėliai daugiau perkami vasarą, kai žmonės gaminasi mūsų tautiečių itin mėgstamus šaltibarščius. Žinoma, jie valgomi ir kaip garnyras, todėl šių konservuotų daržovių pardavimas nesustoja visus metus.
Uogienės, atvirkščiai, perkamos daugiau žiemą ar pavasarį, kai baigiasi pačių pasigamintų atsargos rūsiuose ar sandėliukuose.
„Vasarą, rudens pradžioje, kai įsibėgėja uogų sezonas, žmonės dažniau renkasi šviežias uogas, jas susitrina su cukrumi arba patys išsiverda uogienės, kuria gardina blynus ar vandenį.
Tas pats pasakytina apie agurkus ir pomidorus. Kai šių daržovių daržuose, turguose ar parduotuvėse yra šviežių, šiek tiek sumažėja marinuotų prekyba. Juk jau pavasarį visi pradedame laukti šviežių lietuviškų, kaip aš sakau, tikro skonio ir aromato daržovių“, – samprotavo konservų cecho vadovas.
Sriubos sezoniškumo neturi – tai yra šiltas patiekalas, kuris žiemą ragaujamas namuose, o vasarą itin dažnai perkamas dėl patogumo: pasiimti į turistinius žygius, stovyklaujant ar kitaip laiką leidžiant gamtoje.
Pasirinkimas – visokių skonių mėgėjui
Dzūkijos sostinėje ruošiami kelių rūšių konservuoti agurkai – „Česnakiniai“, „Klasikiniai“, „Lietuviški“, „Tradiciniai“, „Aštrūs“ ir „Premium“.
Pomidorai Alytuje ruošiami dviejų rūšių: marinuoti tradiciniu marinatu su prieskoniais ir konservuoti savo sultyse.
Burokėliai konservams pjaustomi vienodais stačiakampiais šiaudeliais. Tradiciniai pagal senąją receptūrą marinuojami su acto rūgštimi ir prieskoniais, naujoviškesni, bet kartu ir natūralesni – su spirito actu. „Norfa“ pirkėjams siūlo ir su vyno actu bei obuolių sultyse marinuotų burokėlių.
Be pirkėjams įprastų daugiau nei 15 rūšių konservuotų sriubų – itin populiarių charčio, raugintų agurkų, barščių su baravykais, šonine, raugintais ir šviežiais kopūstais, daržovių sriubos su vištiena, raugintų kopūstų, burokėlių, šiupininės, rūgštynių ar pupelių, „Norfos“ parduotuvių lentynose galima rasti ir „Ispaniškos“ sriubos.
