„Kad galėčiau atidaryti dar vieną restoraną ir kiek paremontuoti jau veikiantį, norėjau pasiskolinti 25 tūkst. eurų. Tačiau bankai kredito nesuteikė – aiškino, kad tai per rizikinga. Nepadėjo nė mano įrodinėjimai, kad verslas dvejus metus veikia pelningai“, – pasakojo verslininkas.
Verslą plėsti pasiryžęs Kamalis nusprendė kreiptis į nebankinius alternatyvius verslo finansuotojus. Panaršęs internete K.Shiwakoti kreipėsi į keletą jų. Ir nors teigiamų atsakymų sulaukė iš kelių finansų įstaigų, jis pasirinko „Noviti Finance“ – jau aštuntus metus rinkoje veikiantį smulkaus ir vidutinio verslo finansuotoją.
„Jie man tiko labiausiai. Viena, pasiūlė mažesnes palūkanas, antra – suteikė trejų, o ne dvejų metų terminą paskolai grąžinti, o ir dokumentų prašė mažiau nei kiti“, – kalbėjo restoranų savininkas.
Verslo plano neskaitys
Kamalio istorija nestebina verslo finansuotojo „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio. Nedideles sumas pasiskolinti norintis smulkusis verslas tradiciniuose bankuose retai išgirsta teigiamą atsakymą.
Todėl finansavimo ieškantys verslininkai pirmiausia turėtų įvertinti, ar finansuotojas dirba su jo verslo dydžio ir segmento įmonėms. Pasak L.Armalio, dažnu atveju verslininkui pakaktų paskambinti į banką ir paklausti, ar verta kreiptis į šią įstaigą, ir pasidomėti, ar ji apskirtai dirba su smulkiaisiais verslais. Kartais verslininkai mano, kad papasakos plačiau apie savo verslą, jais patikės ir tikriausiai suteiks paskolą. Visgi finansuotojai veikia pagal nusistatytas taisykles.
„Finansų įstaigos – skirtingos, o dažnas tradicinis finansuotojas kelia sunkiai smulkiajam verslui įgyvendinamus reikalavimus. Pavyzdžiui, net ir imant mažą paskolą prašo įkeisti nekilnojamąjį turtą. Kuo finansuotojas stambesnis, tuo taisyklės griežtesnės ir formalesnės – jei jų neatitinki, verslo plano finansuotojas nė neskaitys“, – sako L.Armalys.
Pasak „Noviti Finance“ vadovo, smulkiosioms įmonėms vadovaujantys verslininkai, kaip ir Kamalis, skolinasi nedideles sumas – vidutiniškai 20—30 tūkst. eurų. Ne visi kredituotojai dirba su tokiomis sumomis.
„Jeigu verslininkas dėl 20 tūkst. eurų paskolos nenori užstatyti savo namų, kreiptis į tokį finansuotoją ir gaišti laiko – neverta“, – pataria L.Armalys.
Kitokie procesai ir maksimalus skaidrumas
Pasak pašnekovo, dirbant su smulkiuoju verslininku turi būti taikomi visai kitokie procesai nei dirbant su vidutiniu ar stambiuoju.
„Stambiosios įmonės turi atskirus finansų departamentus, o smulkusis verslininkas susiduria su kita realybe: jis viską turi valdyti pats – ir verslą vystyti, ir įmokas sumokėti. Gerai suprantame smulkiųjų verslų kasdienybę, todėl jei verslininkas keletą dienų vėluoja sumokėti paskolos įmokas, mes jų neapmokestiname, neprašome sumokėti už papildomus priminimus“, – aiškina L.Armalys.
„Mažosios Himalajos“ savininkas K.Shiwakoti laiką taupantiems smulkiesiems verslininkams pataria iš karto dėl verslo paskolos kreiptis į alternatyvius finansuotojus – paskolos gavimo procesas yra paprastas, patogus ir greitas.
Renkantis finansuotoją L.Armalys pataria atkreipti dėmesį į dar kelis svarbius dalykus – kaip jis komunikuoja, kiek yra atviras, lankstus, ar pateikia aiškią sutartį. Pavyzdžiui, „Noviti Finance“ veikia pagal Europos Komisijos gerosios praktikos kodeksą, kuris privalomas finansuotojams, dirbantiems su Europos investicijų fondu. Vienas reikalavimų – aiški finansuotojo kainodara.
„Jei finansuotojas bendradarbiauja su valstybės ir europinėmis institucijomis, tai reiškia, kad jis atitinka jų keliamus aukštus skaidrumo kriterijus. Bet ne visų finansuotojų teikiamų paskolų kaina yra aiški. Pasitaiko atvejų, kai norintys refinansuoti paskolą verslininkai mums atsiunčia kitų kredituotojų grafikus – pamatome labai keistų dalykų. Pavyzdžiui, grafikuose matyti tik bendra mėnesio įmoka, bet neišskirtas palūkanų dydis. Mes esame už tai, kad finansuotojai būtų maksimaliai skaidrus ir kurtų partnerišką santykį su klientais“, – patirtimi dalijasi pašnekovas.
Neverta įvelti asmeninių santykių
Tai, kad nedidelių Lietuvos įmonių savininkų pasitikėjimas finansų įstaigomis stiprėja, rodo neseniai atlikta Medicinos banko inicijuota apklausa.
Jos duomenimis, nedidelių Lietuvos įmonių savininkai vis rečiau nori painioti verslo ir asmeninius santykius ir vis rečiau skolinasi iš artimųjų. Jei prireiktų papildomo finansavimo, kas antras verslininkas kreiptųsi į banką, kas penktas – dairytųsi į artimų žmonių pinigines, o kas dešimtas domėtųsi kredito unija.
Smulkus ir vidutinis verslas atskirais atvejais gali kliautis privačiais asmenimis, tačiau pasitikėjimas oficialiomis finansų įstaigomis auga. Bankus, kredito unijas bei savitarpio finansavimo platformas, jas besirenkančių verslininkų skaičius per trejus metus padidėjo 6 punktais iki 77 proc.
„Etapas, kai buvo skolinamasi iš giminių, nueina į praeitį. Anksčiau tai buvo populiaru, nes nebuvo išeities – nebuvo kreditavimo rinkos. Dabar situacija kitokia. Įmonės gali rinktis iš kur ir kokiomis sąlygomis pasiskolinti“, – tendencijas vertino „Noviti Finance“ vadovas.
Pašnekovo nuomone, skolintis iš finansavimo įstaigų kur kas geriau dėl aiškių dalykinių santykių. Skolinantis iš giminių, visada atsiranda asmeninio santykio aspektas: tam, kuris skolinasi, palūkanų norma galbūt atrodys per didelė, o tam, kuris skolina, atrodys, kad kažko negauna. Be to, versle visada nutinka netikėtumų. Kaip elgtis giminaičiams, jei prireiktų atidėti paskolos grąžinimą? Tai gali stipriai apkartinti santykius.
„Pas mus procesai aiškiai sudėlioti – įmonei susidūrus su sunkumais galime kelis kartus nemokamai atidėti paskolą. Jei verslas nenusiseka, leidžiame paskolą išsimokėti nemokamai, palūkanų nebeprašome – mes uždirbame kartu su klientais, kuriems verslas sekasi“, – sako L.Armalys.
Ar paimti pinigai atsipirks?
O kaip verslininkui pasverti, ar verta imti paskolą, ar verčiau mėginti suktis be jos?
Pasak „Noviti Finance“ vadovo, dažniausiai verslininkai skolinasi tam, kad uždirbtų dar daugiau ir nesiskolina vedini momentinių įgeidžių.
Tik sunkesniais laikais, pašnekovas pataria vengti nebūtinų išlaidų. Rizikinga imti paskolą sprendimams, dėl kurių nesi tikras. Bet ir finansuotojai čia atlieka saugiklio vaidmenį – tikrina finansinius srautus, vertina, ar įmonė yra pajėgi išmokėti paskolą.
„Vertinant imti paskolą ar ne, matematika labai paprasta: ar paimti pinigai atsipirks? Dažnu atveju verslo veiklos maržos gerokai didesnės, nei kainuoja pinigai“, – komentavo L.Armalys.
