Nemato pagrindo nerimauti
Valstybės duomenų agentūros paskelbtais duomenimis, per liepą mažmeninės prekybos apyvarta sumažėjo 0,8 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 1,3 proc. Specialistai pastebi, kad mažmeninė prekyba mažėja jau antrus metus iš eilės.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas laidoje „Nauja diena“ įvertino paskelbtą mažmeninės prekybos statistiką ir detaliai išanalizavo dabartinę šalies situaciją.
„Iš esmės nematau pagrindo nerimauti dėl tos statistikos. Taip, net ir lyginant metinį mažmeninės prekybos pokytį, iš tiesų matome mažmeninės prekybos kritimą, bet ne visuose segmentuose situacija bloga.
Silpnesnis segmentas – maisto pardavimai, jie liepos mėnesį nukrito daugiau nei 5 proc. Tikėtina, kad dėl infliacijos gyventojai riboja maisto pirkimą, bet tai gali būti susiję ir su kitais aspektais. Į šią kategoriją patenka ir alkoholiniai gėrimai, o jų pardavimai krito dėl akcizų“, – sakė A.Izgorodinas.
Ekonomistas priminė ir turizmo aspektą – lietuviai šią vasarą labai aktyviai keliavo užsienyje ir dalį pinigų tiesiog išleido ne Lietuvoje.
„Kituose segmentuose nematau kažkokio didelio negatyvo, pavyzdžiui, atsigauna tekstilės pardavimai, pradeda gerėti dinamika net tuose segmentuose, kurie yra jautrūs palūkanoms, pavyzdžiui, informacinėse technologijose. Čia taip pat yra kritimas, bet jis tampa vis mažesnis.
Teigiamai nustebino ir tai, kad pardavimai internetu šių metų liepą buvo ketvirtadaliu didesni nei praeitų metų liepą“, – komentavo A.Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, Lietuvos mažmeninės prekybos rodikliai ateityje turėtų gerėti, tad prognozės – teigiamos.
„Šiuo metu pramonė dėl sumažėjusių kainų tiek euro zonoje, tiek JAV, pakankamai ženkliai mažina savo prekių kainas. Tuo pat metu paslaugų kainos lieka ganėtinai aukštos, nes paslaugų sektorius labai jautrus atlyginimams. Mano įsivaizdavimu, rudenį vartojimo struktūra turėtų pasisukti iš paslaugų iki prekių, tai gali būti vienas iš aspektų, kurie gali teigiamai paveikti Lietuvos mažmeninę prekybą“, – svarstė pašnekovas.
A.Izgorodino teigimu, normalu ir tai, kad mažmeninė prekyba krito nepaisant to, kad realus darbo užmokestis augo tris ketvirčius iš eilės.
„Dabar statistikoje matome postkovidinį struktūros pokytį. Prisiminkime, kad per pandemiją paslaugų sektorius buvo iš esmės uždarytas, ir žmonių vartojimas fokusavosi į mažmeninę prekybą prekėmis. Šiuo metu, kai Lietuvoje nebeturime karantino suvaržymų, mūsų vartotojai fokusuojasi į paslaugų vartojimą. Tam tikra prasme čia struktūrinis pokytis, o mažmeninė prekyba krenta nuo labai aukštos bazės“, – aiškino jis.
Ekonomistas akcentavo ir Europos Komisijos atliekamą pramoninkų apklausą. Jos duomenimis, paskutinių mėnesių apklausos rodo, kad Lietuvos pramonės išankstiniai rodikliai pradeda stabilizuotis ir po truputį atsigauna.
„Priminsiu, kad pramonė šiuo metu labiausiai tempia Lietuvos ekonomiką žemyn, ypač baldų ir medienos sektoriai. Jie labai jautrūs darbo rinkai, nes ten dirba daug žmonių. Spėju, kad pramonė jau išgyveno recesijos piką, ten situacija pradės stabilizuotis ir gerėti.
Kituose sektoriuose aš irgi nematau negatyvių aspektų, kuriuos reikėtų akcentuoti. Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį išvengė recesijos. Sakyčiau, kad dabartinė ekonominė situacija stabili, nesakyčiau, kad ji rizikinga“, – teigė A.Izgorodinas.
Keletas iššūkių Lietuvai
Pasak pašnekovo, praėjusių metų rudenį ir žiemą lietuvių perkamoji galia buvo smukusi, tačiau šiuo metu balansas gėrėja.
„Infliacijos tempai lėtėja. Jei pasižiūrėtume į euro zonos ir Lietuvos verslo apklausas, skaičiai rodo, kad vis didesnė įmonių dalis, ypač prekių segmente, planuoja mažinti kainas, vis mažesnė įmonių dalis planuoja kainas didinti.
Iš kitos pusės, kaip matau statistikoje, įmonės dar šių metų pradžioje kėlė atlyginimus ir kol kas nematau planų atlyginimų mažinti, kadangi dėl darbuotojų trūkumo verslas stengiasi išlaikyti ir darbuotojų skaičių, ir užmokestį. Manau, kad rudenį tikrai bus galima tikėtis, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia po truputį pradės atsigauti“, – sakė jis.
Visgi Lietuvos ekonomika vis dar turi ir iššūkių bei rizikų.
„Pirma – Kinija. Ji kelia riziką, kurią reikėtų stebėti, nes Kinijos ekonomika šlubuoja, Kinijos valdžia nesiima drastiškų skatinimo priemonių. Bet tuo pat metu, mano prognozėmis, Kinijos valdžia bus priversta imtis ekonomikos skatinimo, o dabartinis Kinijos sulėtėjimas yra labiau laikinas.
Antra – palūkanų dydis. Palūkanos euro zonoje labai pakilusios. Akivaizdu, kad gyventojai mažina išlaidas toms prekėms, kurios jautrios palūkanoms“, – tikino A.Izgorodinas.
Jis pridūrė, kad verta atidžiai stebėti ir pramonės rodiklius, nes dabartinė recesija pasireiškė būtent per pramonę.
„Bet čia pradedu matyti ir teigiamų signalų, situacija čia stabilizuojasi ir net šiek tiek gerėja“, – tvirtino ekonomistas.
Kad šių rizikų būtų galima kuo labiau išvengti, A.Izgorodino nuomone, reikia ir atitinkamų valdžios sprendimų.
„Mano nuomone, šiuo metu labai svarbu išlaikyti balansą ir nedidinti neapibrėžtumo. Dabar ekonomikoje ir taip turime daug neapibrėžtumo, tad iš valdžios pusės reikėtų stabilumo palaikymo“, – manė jis.
Ekonomistas patarimų turėjo ir vartotojams bei verslui.
„Mano patarimas – pernelyg nepanikuoti dėl recesijos ir krizės, nes tai, ką mes matome mažmeninės prekybos statistikoje, yra normalus, cikliškas dalykas. Iš vienos pusės, mes kalbame apie minusius, pardavimų kritimus, bet tai – ekonomikos ciklo dalis ir nieko čia nepadarysi, tai normalus procesas.
Kai kalbame apie recesiją, mes neturime omeny, kad bus taip blogai, kaip buvo 2008–2009 metais. Dabartinė situacija gerokai geresnė nei tada“, – šnekėjo A.Izgorodinas.
Infliacija gali grįžti
Vyriausybė pritarė nuo kitų metų didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 924 eurų per mėnesį. A.Izgorodino nuomone, tai – tinkamas sprendimas.
„Valdžia tikrai stengiasi palaikyti gyventojų perkamąją galią, nes MMA padidinimas kels ir kitų darbuotojų atlyginimus. Tai – vienareikšmiškai teigiamas momentas. Aišku, paraleliai valdžia turėtų padėti ir verslui. Svarbu išlaikyti balansą. Dėl MMA kėlimo kaštai kils verslui“, – kalbėjo ekonomistas.
Pašnekovas negailėjo pagyrų Lietuvos verslui, esą visas iškilusias negandas jam pavyko neblogai atlaikyti.
„Mūsų verslui reikėtų duoti kelis komplimentus, nes per pastaruosius keletą metų mūsų verslas sugebėjo išsilaikyti ir prisitaikyti prie daugybės iššūkių, kurių mes nematėme per paskutinius 50 metų. Tuos iššūkius Lietuvos įmonės atlaikė neblogai. Manau, kad viena iš to priežasčių, kad verslas pasimokė iš 2008–2009 metų krizės ir dabar atsakingiau elgiasi su savo finansais.
Kitas momentas – verslo mentaliteto pokytis. Lietuvos ekonomika labai stipriai integruota į skandinaviškas ir Vakarų rinkas, tai atnešė didžiulį teigiamą mentaliteto pokytį. Mūsų įmonės vis labiau investuoja į produktyvumą, procesų efektyvinimą“, – teigė jis.
A.Izgorodinas teigiamų aspektų matė ir kalbant apie infliaciją.
„Šiuo ir artimiausiu metu mes matysime infliacijos tempų sulėtėjimą, tą parodo išankstinės verslo apklausos. Euro zonos pramonė ypač linkusi mažinti kainas, pramonės produkcijos kainos mažėjo du mėnesius iš eilės. Sumažėjusios žaliavų kainos tikrai lems, kad matysime prekių kainų kritimą, o ir šiaip infliacijos tempai turėtų sulėtėti“, – aiškino ekonomistas.
Visgi kitais metais, tikėtina, infliacija dar gali sugrįžti.
„Jei pasižiūrėtume į Europos Komisijos atliekamas apklausas, tai euro zonos gyventojų nuomonė apie savo santaupas išlieka labai aukštame lygyje. Tai reiškia, kad žmonės turi finansinių lėšų. Kai euro zonoje pradės mažėti bazinės palūkanos, mūsų galimai laukia didelis vartojimo šuolis. Dėl to neatmesčiau tikimybės, kad kitų metų antrą pusmetį mūsų gali laukti dar vienas infliacijos paspartėjimas. Bet, mano supratimu, mes tikrai nekalbėsime apie 20 proc. infliaciją Lietuvoje“, – prognozavo jis.
