V.Sinkevičius pabrėžė, kad suspenduoti 26 mln. eurų europinių lėšų turi tiesioginę sąsają su mokesčių reforma.
„Mokesčių reforma buvo viena tų reformų, kurią Lietuva įsipareigojo įgyvendinti, teikdama savo RRF planą. Tas planas buvo parengtas jau šios Vyriausybės, vėliau suderintas su EK, įsipareigojant atlikti darbus, apie kuriuos rekomendacijose buvo kalbama ne vienus metus.
Dabar mokesčių reformos nepavyksta išjudinti, dėl to EK suspendavo 26 mln. eurų. Blogiausia tai, kad ta suma tik didės, nes tas planas – iš kelių dalių: yra ne tik įstatymų pateikimas ir priėmimas, bet ir jų įgyvendinimas. Už tai Lietuvai būtų mokamos RRF lėšos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė V.Sinkevičius.
Pašnekovas priminė, ką konkrečiai Lietuvai reikėtų įtraukti į mokesčių reformos paketą, kad gautų lėšas.
„Yra pagrindinės rekomendacijos, kurios jau gerą dešimtmetį teikiamos Lietuvai: mokesčių perskirstymas, mokesčių bazės išplėtimas, suderinamumas dėl skirtumo tarp individualios veiklos ir kitų formų, nekilnojamojo turto (NT) mokesčio sistemos sutvarkymas. Tai – pagrindiniai pavyzdžiai.
Turbūt blogiausia, kad pirminė iniciatyva, kurią Vyriausybė pateikė, nebuvo prasta, bet dabar iš to mažai kas belikę. Neaišku, ką Lietuva priims galutiniame variante. EK ragina išlaikyti ambiciją, nes jei mokesčių reforma bus priimta, bet nepakankama, tai vis tiek lėšų atrakinti nepavyks. Preliminarus EK vertinimas identifikuoja, kad tai, kas yra šiuo metu siūloma, nėra pakankama“, – komentavo eurokomisaras.
Jo teigimu, dabar siūlomi pokyčiai turės tik trumpalaikį efektą.
„Pavyzdžiui, skirtumas tarp individualia veikla užsiimančių ir pagal darbo sutartį dirbančių žmonių tikrai sumažės, bet nebus toks reikšmingas, kaip kiti bando pateikti. Antras dalykas, NT mokestis – ten galima įžvelgti ir pozityvių siūlymų, bet į pateiktą dokumentą reikėtų žiūrėti labai atsargiai. Seimui reikėtų neišbarstyti ambicijos“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Pašnekovas priminė, kad RRF lėšos – suplanuotos ir numatytos Lietuvos biudžete, tad jei jų nebus gaunama, šalies biudžetas patirtų reikšmingus praradimus.
„Tai būtų didelis galvos skausmas Vyriausybei, ieškant sprendimų, kur nukirpti biudžetą, ko nefinansuoti. Matome, kad šalyje medicinos darbuotojai nepatenkinti savo atlyginimais, yra slaugos darbuotojų trūkumas, mokytojai kalba apie streikus. Vyriausybei nebus lengva išeitis dalį lėšų skaičiuoti kaip negautų į biudžetą.
Be to, yra tokia taisyklė, kad biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. Šiuo metu Lietuvos skola tvari ir nedidelė, bet visa tai susideda į didesnius iššūkius“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuva gavo jau apie 0,5 mlrd. europinių lėšų, dar virš 1 mlrd., planuojama, gaus.
„Tos lėšos bendrai naudojamos biudžete. Didžiausias dėmesys skiriamas atsinaujinančiai energetikai šalyje plėsti. Manau, su šiuo įgyvendinimu Vyriausybei sekasi gana neblogai, pakankamai nuosekliai judama į priekį. Bet tame RRF plane yra ir kitos reformos, pavyzdžiui, švietimo, kuri Konstitucinio Teismo buvo paskelbta antikonstitucine. Tai – naujas iššūkis Vyriausybei“, – aiškino V.Sinkevičius.
Pasak pašnekovo, iššūkių artimiausiu metu netrūks ir Europos Parlamentui.
„Vienas didžiausių iššūkių bus radikalios dešinės stiprėjimas Europoje. Mes matome, kad nacionalpopulizmo banga, dažnu atveju prekiaujanti baime ir manipuliacijomis, sėkmingai skinasi kelią šalyse. Tos frakcijos gali didėti. Tas turės įtakos ir tradicinėms partijoms. Svarbu, kad šios išliktų nuoseklios, nepamestų krypties kalbant apie karą Ukrainoje“, – pabrėžė jis.
