Vyriausybės pateiktas mokesčių pokyčių projektas toliau kaitina Seimo politikų kraują, verslininkų – taip pat.
Trauktis, atrodytų, nėra kur, nes tam, kad Lietuva gautų įstrigusius 26 mln. eurų, iki spalio pabaigos Vyriausybė Europos Komisijai turi nusiųsti žinią, jog Nekilnojamojo turto (NT) įstatymo pataisos yra pateiktos Seimui.
Naujas NT mokestis yra vienas Vyriausybės įsipareigojimų gauti įšaldytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas. Be to, šimtų milijonų eurų RRF paramos Lietuva ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis bei kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami.
Didesnis individualios veiklos ir dovanų apmokestinimas reformos projekte sulaukė didžiulio ir verslo, ir visuomenės pasipriešinimo, tačiau projekte yra ir keletas tokių pakeitimų, kurie, anot Ekonomikos ministerijos, leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkiųjų įmonių.
Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų ribą mokesčių reformos projekte siūloma didinti nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst eurų.
Priėmus pakeitimus daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Europos Komisija šiais metais Lietuvai jau pervedė 542,3 mln. eurų, tačiau 26 mln. eurų buvo sulaikyti dėl laiku neįgyvendintų su mokesčiais susijusių reikalavimų.
Nėra tobulos sistemos
Šią mokesčių reformą didieji prekybos tinklai Lietuvoje stebi iš šalies, nes šios įmonės net ir nesikeičiant mokesčių procentiniam dydžiui juos moka vis didesnius.
„Susilaikysiu nuo komentaro, ar būsima mokesčių korekcija yra teisinga, ar ne. To tiesiog neįmanoma įvertinti, nes tokiais atvejais mokesčių mokėtojai visada galvoja, kad tai neteisinga, o juos iš valstybės biudžeto išlaikančios institucijos visada teigs, kad tai – teisinga.
Šį kartą būsimi mokesčių pakeitimai mūsų įmonės beveik neliečia“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, „Norfos“ grupės įmonės „Rivona“ savininkas Dainius Dundulis.
Jo nuomone, sukurti absoliučiai teisingą visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu mokesčių sistemą yra sunkiai įvykdoma misija. „Tai padaryti ne žmonių jėgoms ir, tikėtina, niekada tai nebus padaryta“, – teigė jis.
Tačiau mokesčiai egzistuoja. Paprastai verslo atstovai, valdžiai sumanius skubiai keisti mokesčius, kalba net ne apie jų dydį, bet apie tai, kad mokesčių pertvarkos žlugdo investicinius planus ir priverčia nusigręžti užsienio investuotojus.
„Visam verslui reikia pastovumo, žmonėms – taip pat. Bet kokios individualios veiklos ar samdomo darbo ėmęsi žmonės siekia, kad pamažu jų gyvenimas gerėtų ir kad jokiu būdu nebūtų bangavimo, kai nuo aukštumos tenka kristi žemyn.
Tas pat yra ir su mokesčių sistema, skirta verslui, – staigūs pokyčiai gali būti pražūtingi“, – sakė pašnekovas.
Biudžetas padvigubėjo
Pasak D.Dundulio, verslas regi kitokią realybę nei politikai. O ji tokia: mokesčių mokėtojų mokamos pinigų sumos smarkiai didėjo Vyriausybei net nekeičiant jų procentinio dydžio.
„Pavyzdžiui, 2018-aisiais valstybės biudžetas sudarė apie 9 mlrd. eurų, šiais metais jo dydis yra apie 18 mlrd. eurų.
Vadinasi, į biudžetą lėšų surenkama dvigubai daugiau, nors per pastaruosius penkerius metus mokesčiai beveik nesikeitė. Tam įtakos turi keletas aplinkybių, viena jų – minimali mėnesio alga, kita – vidutinis atlyginimas“, – kalbėjo D.Dundulis.
Žvilgsnis atgal šiuo atveju irgi praverstų. Pavyzdžiui, teisės aktų gidas www.tagidas.lt pateikė minimalios mėnesio algos (MMA) pokyčių duomenis.
Keistoka matyti, kad 1996-ųjų sausį MMA buvo 210 litų (60 eurų), o iki tų pačių metų rudens paaugo iki 300 litų (85,7 euro).
2014-aisiais, atsisveikinant su litu, MMA buvo pasiekusi 1035 litus ir 2015-ųjų sausį virto 300 eurų, o per pusmetį paaugo iki 335 eurų.
Kasmet auginama po 25–30 eurų, o paskui ir daugiau, MMA 2020-aisiais pasiekė 607 eurus, 2021-aisiais – 642, pernai – 730 eurų. Šiuo metu ji sudaro 840 eurų, o nuo 2024-ųjų sausio paaugs iki 924 eurų.
Dar įdomi detalė – minimalus valandinis darbo užmokestis nuo 1996-ųjų iki šiol paaugo nuo 1,23 lito (0,35 euro) iki 5,65 euro.
„Minimalios algos didėjimas neišvengiamai padidina ir valstybės biudžeto įplaukas, bet manau, kad didžiausią įtaką jam daro vidutinio darbo užmokesčio augimas. Kuo jis didesnis, tuo pinigų suma, skiriama mokesčiams, taip pat tampa didesnė nė nekeičiant mokesčių procentinės išraiškos.
Bendrovėje „Norfos mažmena“ vidutinis darbo užmokestis augo kasmet, tad už darbuotojus įmonės mokamas gyventojų pajamų ir kiti mokesčiai sudarė vis didesnes sumas“, – sakė D.Dundulis.
Turtas vis brangsta
Įmonės ir organizacijos moka ir pelno mokestį, ir NT mokestį. Pastarasis sudaro nuo 0,3 iki 1 proc. turto vertės.
„Registrų centras nuolat perkainoja NT. Nors šio mokesčio procentinė išraiška mums nesikeičia – sudaro 0,3 proc., mes už NT mokame vis daugiau ir daugiau, pavyzdžiui, vien įmonė „Rivona“ per praėjusius metus jo sumokėjo daugiau nei 1 mln. eurų“, – sakė D.Dundulis.
Kitas ypač svarbus mokestis – PVM, jo į valstybės biudžetą surenkama vis daugiau, kai tik kyla prekių kainos.
„Viena kainų kilimo priežasčių – brangstančios žaliavos, darbo atlygis bei energetika, bet yra ir kita priežastis. Tai didinami akcizinių prekių akcizai: alaus, vyno, degtinės, kitų svaigiųjų gėrimų, tabako gaminių.
Akcizas padidina prekės kainą, o PVM yra skaičiuojamas būtent nuo visos prekės vertės, taigi ir šiuo atveju PVM į biudžetą surenkama vis daugiau.
Štai todėl man niekada nepatiko priekaištai, kad esą padidinus akcizą prekės turėjo pabrangti tik tam tikru procentu, bet apie PVM įtaką kažkodėl nutylima. Pavyzdžiui, jei prekės kainą akcizas padidino 10 centų, greta atsirado 2,1 cento PVM, tad visas pabrangimas jau yra 12,1 cento“, – paprastą aritmetiką priminė verslininkas.
Jis užsiminė ir apie pakuotės mokestį, kuris yra nuolat didinamas, nors viešai apie tai beveik nekalbama. Tai neišvengiamai atitinkamai kilsteli prekių kainą ir savo ruožtu padidina mokėtiną PVM sumą.
Mokesčių diktatūra
„Svarbiausias akcentas visame šiame mokesčių kontekste – didinant mokesčius svarbu informuoti visuomenę, kam jie bus skiriami – kam bus naudojami pinigai, kurie pasieks valstybės biudžetą. Jeigu tai būtų daroma – nurodomas tikslas, tuomet ir visuomenė bei verslas lengviau priimtų žinias apie laukiančius pokyčius.
Dabar gi mokesčiai padidinami primetant valdžios valią, o surinkti pinigai pradingsta be matomų rezultatų. Štai todėl ir yra susidaręs neigiamas požiūris į tokius sprendimus.
Jeigu verslas ir visuomenė matytų, kad mokesčių lėšos pagerina žmonių gerovę, mokesčių pokyčiai būtų priimami lengviau.
Per trisdešimt „Rivonos“ veiklos metų patirti teko ne vieną mokesčių reformą, bet nepastebėjau, kad, surinkus daugiau mokesčių, smarkiau pasikeistų žmonių gerovė. Visada juk aiškinama, kad valstybės biudžetas tai gerovei sukurti per mažas, nors iš tikrųjų jis nuosekliai didėja“, – štai taip situaciją regi D.Dundulis.
Jis sakė stebįs vieną sostinėje vykdomą projektą – nacionalinės koncertų salės statybas. Preliminariais skaičiavimais, be darbų priežiūros, tai kainuos 100,6 mln. eurų.
„Atkreipiau dėmesį į tai, kad jei erdvė sudarys apie 10 tūkst. kvadratinių metrų, pagal nurodymą projekto vertę vieno kvadratinio metro statybos kaina taps 10 tūkst. eurų.
Šiam statiniui žemės pirkti nereikia – viską sudarys statybų kaina. Pavyzdžiui, naujos statybos butų kvadratinio metro kaina, kur sklypai nėra brangūs, prasideda nuo 2000 eurų.
Gali būti, kad koncertų salė – tai specifinė erdvė, tebūnie kvadratinio metro kaina 2500–3000 eurų, bet ar šiuo atveju projekto kaina nėra išpūsta?
Stebint tokius dalykus ir ima kilti pyktis. Nes ūkiškumo trūkumas yra pagrindinė valstybės bėda“, – sakė pašnekovas.
Tarkim, nacionalinis stadionas Vilniuje, šalia „Akropolio“, buvo pradėtas statyti 1987 metais, 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos.
2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo. O 2021 metais buvo pasirašyta 160 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartis.
„Dabar prasideda trečiasis bandymas jį pastatyti. Joks privatus verslas tokių dalykų sau neleistų, o čia pinigai ne tik švaistomi, bet tiesiog deginami.
O kai sudeginami šimtai milijonų eurų pinigų vos vienam neįgyvendintam projektui, imama aiškinti, kad biudžete trūksta pinigų – per mažai surenkama mokesčių.
Regime, kad švietimo sektoriuje – bėdos, kad nesutariama dėl spartesnio mokytojų atlyginimo kėlimo. Negeri dalykai vyksta sveikatos apsaugos sistemoje, taigi vos tik atsisukame į valstybės ir savivaldybių valdomą sektorių, ten regimos didžiulės problemos.
Vis dėlto ne mokesčių kiekis yra problema ir ne valstybės biudžeto nepriteklius, bet prastas jo valdymas.
Nė vienas verslas neleistų švaistytis šimtais milijonų eurų vienam projektui skirtais pinigais, bet mūsų išrinkta valdžia būtent taip elgiasi su mūsų pinigais“, – teigė D.Dundulis.
Istorinis pokytis
Per 30 veiklos metų „Norfos“ įmonių grupė patyrė ir Rusijos krizės įtaką, ištvėrė ir 2008–2012 metų krizę bei jos naktinę mokesčių reformą, išauginusią PVM nuo 18 iki 21 procento. Bet ar įmonės veiklos istorijoje būta atvejų, kai mokesčiai sumažėjo?
„Pamenu tik vieną atvejį, kai buvo sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams. Tol, kol jis buvo didelis, parduotuvėse šių prekių parduodavome labai mažai, skyriuje pakakdavo vos vieno darbuotojo.
Bet vos tik valdantieji sumažino akcizą, alkoholio kainos sumenko, ir prie jo skyriaus nusidriekė pirkėjų eilės, o mums teko priimti gerokai daugiau pardavėjų.
Žmonės tikrai nepradėjo daugiau girtuokliauti, tiesiog jie suėjo į parduotuves, atsitraukę nuo pilstuko ir prekybos šešėlyje“, – atsakė D.Dundulis.
