Beveik 70 proc. visų pajamų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuje uždirbo 10 įstaigų

Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius šių metų pirmąjį pusmetį reikšmingai ūgtelėjo, tačiau rinkoje iš esmės dominuoja dešimt įstaigų, kurios uždirba 68 proc. sektoriaus pajamų – beveik 154 mln. eurų, praneša Lietuvos bankas. Pasak jų, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ), bet tarp šių, apie 77 proc. viso sektoriaus apyvartos (daugiau kaip 170 mlrd. eurų) generavo penkios, o likusią dalį (23 %, arba 50 mlrd. eurų) – 82 EPĮ ir MĮ.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti nuasmenintą konkrečių atvejų analizę apie patikrinimų ir analizių metu nustatytus trūkumus, pažeidimus ir gerosios praktikos pavyzdžius.<br>Pexels nuotr.
Lietuvos bankas pradėjo skelbti nuasmenintą konkrečių atvejų analizę apie patikrinimų ir analizių metu nustatytus trūkumus, pažeidimus ir gerosios praktikos pavyzdžius.<br>Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 20, 2023, 10:56 AM, atnaujinta Sep 20, 2023, 6:39 PM

Taip pat, anot LB, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. eurų, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. eurų.

Visgi, pirmojo pusmečio pabaigoje trys įstaigos nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų. Įvertinęs pateiktas neaudituotas finansines ataskaitas, Lietuvos bankas kreipėsi į EPĮ ir MĮ vadovus, pateikdamas rekomendacijas dėl nuosavo kapitalo rodiklių stebėsenos ir kontrolės priemonių, užtikrinančių, kad nuosavas kapitalas netaptų mažesnis už reikalaujamą minimalų.

„Šis FinTech sektorius toliau sparčiai auga, o Lietuvos bankas siekia, kad minėtas procesas būtų tvarus. Įvertinę elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pateiktas praėjusių metų finansines ataskaitas, atkreipėme jų vadovų dėmesį į dažniausiai pasitaikančius atvejus ar klaidas“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Be to, Lietuvos bankas pradėjo skelbti nuasmenintą konkrečių atvejų analizę apie patikrinimų ir analizių metu nustatytus trūkumus, pažeidimus ir gerosios praktikos pavyzdžius.

Siekdamas atliepti EPĮ ir MĮ aktualius klausimus, 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 3 konsultacinius renginius (juose dalyvavo apie 350 klausytojų), 55 susitikimus su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 63 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną veiklos praktiką.

Dar 2 mokymų renginiai (didesnės kliento rizikos vertinimo ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais) organizuoti kartu su Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru, juose centrinio banko atstovai dalyvavo kaip lektoriai. Šie mokymo renginiai pritraukė beveik 2 500 dalyvių.

Lietuvos bankas dalyvauja ir ketvirtiniuose susitikimuose su FinTech asociacijų atstovais ir jų nariais: juose centrinis bankas konsultuoja finansų rinkos dalyvius įvairiais aktualiais jiems kylančiais atitikties ir pinigų plovimo prevencijos klausimais.

Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos bankas taip pat atliko 4 EPĮ ir MĮ patikrinimus, 2 vertinamuosius vizitus, pritaikė 27 poveikio priemones, išdavė 2 naujas ir panaikino 5 EPĮ ar MĮ licencijas (2 licencijos panaikintos pačių įstaigų prašymu, 3 – už reikšmingus teisės aktų pažeidimus).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.