Ieško būdų energetinei nepriklausomybei
Kaip komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė Sonata Tolvaišienė, ilgą laiką energijos gamybai buvo naudojamas iškastinis kuras, tokiu būdu didinant išmetamųjų dujų kiekį į atmosferą ir prisidedant prie klimato kaitos. Atominei energijai taip pat skirta nemažai dėmesio, nuolat grįžtant prie saugumo ir atliekų tvarkymo problemų.
„Šiandien dauguma pasaulio šalių stengiasi mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį tokiose srityse kaip saulės, vėjo ir hidroenergija. Energetikos sektoriuje vyksta technologiniai pokyčiai, siekiant padidinti energijos efektyvumą ir mažinti aplinkos taršą“, – paaiškino S.Tolvaišienė.
Mokslininkės įsitikinimu, ateityje atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas turėtų populiarėti ir toliau, o technologijos tapti vis efektyvesnės ir prieinamesnės verslams ir gyventojams.
„Energetikos sektoriuje gali būti didinama branduolinės energijos dalis, tačiau tai priklauso nuo valstybių politikos ir saugumo priemonių. Svarbu tai, kad energetikos pokyčiai šalyse yra skirtingi, priklauso nuo politinio konteksto, technologijų ir ekonominių sąlygų. Sąmoningėjimas ir kova su klimato kaita taip pat yra svarbūs veiksniai, skatinantys pokyčius energetikoje“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Iškastinis kuras taps praeitimi?
Atsinaujinančių energijos šaltinių naudą vis labiau vertina ir verslas, ir gyventojai.
Tarptautinė energetikos agentūra (International Energy Agency, IEA) prognozuoja, kad 2024 m., ekonominėms perspektyvoms pagerėjus, padidės ir pasaulinė elektros energijos paklausa. Pasaulyje augant elektros įrenginių skaičiui, natūraliai didės ir jos poreikis. Elektros energijos paklausą didins ne tik atsigaunanti pramonė, bet ir įsibėgėjantis viešojo sektoriaus, verslo ir gyventojų perėjimas prie elektrinio transporto, taip pat visoje Europoje didėjanti patalpų vėsinimui bei šildymui skirtų elektros įrenginių paklausa.
Kokią elektrą naudosime tam? Tarptautinė energetikos agentūra teigia, kad ateinantys metai gali būti pirmieji, kai pasaulyje bus pagaminta daugiau elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių nei iš iškastinio kuro.
Vis tik S.Tolvaišienės žodžiais, vis dar tenka susidurti su iššūkiais ar mitais, lydinčiais atsinaujinančią energetiką.
Vienas iššūkių, kurį tenka spręsti, yra tai, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulės ir vėjo energija, yra priklausomi nuo gamtos sąlygų (oro sąlygų, klimato), todėl svarbios efektyvios energijos saugojimo technologijos ir tinkama energijos perdavimo infrastruktūra, kad būtų galima užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą.
Norint perkelti energiją iš vienos vietos į kitą ir saugoti ją efektyviai, svarbu modernizuoti energetikos perdavimo ir saugojimo sistemą.
Kai kurios atsinaujinančios energijos technologijos dar turi būti tobulinamos, kad būtų efektyvesnės ir konkuruoti su tradicinėmis energetikos rūšimis.
Nors vis dar kyla iššūkių, daugelis valstybių ir organizacijų stengiasi plėtoti žaliąją energetiką, siekdami mažinti aplinkos taršą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai reikalauja ilgalaikių pastangų ir inovacijų.
„Atsinaujinanti energetika išlieka pagrindine priemone ES toliau žengiant žaliuoju kursu ir atsisakant taršaus iškastinio kuro. Tad nepamesti savo kurso turėtų ne tik ramybe spinduliuojantys ilgalaikiai investuotojai, bet ir savo reikmėms jėgaines planuojantys gyventojai bei įmonės. Ilgalaikiu periodu jokia energijos rūšis nebus pigesnė nei žalioji elektros energija“, – komentavo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Atsisako ne visi
Situacija su atominėmis elektrinėmis Europoje, VILNIUS TECH mokslininkės žodžiais, įvairi ir priklauso nuo kiekvienos šalies politikos, energetikos poreikių ir visuomenės nuomonės. Kai kuriose Europos šalyse atominės elektrinės vis dar yra svarbus energijos šaltinis, o kitose jos jau uždarytos arba planuojama jas uždaryti ateityje.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, atominių elektrinių energija vis dar sudaro didžiąją dalį nacionalinės elektros energijos gamybos ir yra laikoma patikimu ir mažai teršiančiu šaltiniu. Kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, yra planų uždaryti branduolines elektrines ir pereiti prie kitų energijos šaltinių.
Daugelis Europos šalių, siekdamos mažinti aplinkos taršą ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, investuoja į atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip saulės ir vėjo energija.
Visuomenės nuomonė, politiniai sprendimai ir ekonominiai veiksniai taip pat daro įtaką atominėms elektrinėms Europoje. Kai kuriose šalyse vyksta diskusijos ir referendumai dėl branduolinės energijos ateities.
