Marius Dubnikovas. Kailinių žvėrelių verslui sekasi sunkiai, bet ar laikinai sergantį sektorių reikia užmigdyti?

Socialiniuose tinkluose Seimo narė Ieva Pakarklytė netikėtai parašė, kad rytoj, ketvirtadienį, rugsėjo 21 dieną, bus galutinai apsispręsta dėl kailinių žvėrelio verslo ateities Lietuvoje. Rašoma, kad tikimąsi teigiamo sprendimo ir žvėrelių fermos liks praeityje. Valdantieji, panašu, jungia buldozerį ir ketina staigiai padėti kontrolinį tašką legaliai veikiančiam ir pasaulinę rinkos dalį (apie 8 proc. pasaulio pardavimų) turinčiam ūkininkavimo verslui.

Kailinių žvėrelių verslas yra ūkio šaka, kuri 2014–2022 metais buvo tarp prioritetinių skatinamų verslų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kailinių žvėrelių verslas yra ūkio šaka, kuri 2014–2022 metais buvo tarp prioritetinių skatinamų verslų.<br>M.Patašiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V. Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V. Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Marius Dubnikovas, finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas

Sep 20, 2023, 3:17 PM

Kailinių žvėrelių verslas yra ūkio šaka, kuri 2014–2022 metais buvo tarp prioritetinių skatinamų verslų. Politikai rėmė, nors ir negausiai (iki 2 mln. eurų per visus 8 metus), pinigais, kad šis verslas plėstųsi. Buvo dalinai finansuojamas naujų ūkių įsisteigimas taip pat. Dabar suklaidintiems žmonėms siekiama pasakyti, kad jūs nepageidaujami ir realiai be kompensacijų (nes jos absurdiškos ir apie tai buvo daug diskutuota) jie bus uždaromi.

Seimo nariai ketina padėti tašką prieš tai skatintam verslui. Kitaip sakant, išvaistyti pinigus ir sunaikinti legaliai veikiantį verslą, nesukūrus realių kompensacinių mechanizmų. Žmonės neteks pajamų, regionuose sumenks darbo vietų, o juos aptarnaujantys kiti verslai neteks uždarbio. Svarbu tai, kad dalyje ES šalių šis verslas buvo uždarytas, bet ten, kur jis buvo išvystytas, buvo siūlomos dešimtimis ar net šimtais kartų didesnės kompensacijos.

Įdomiausias faktas, kad Danija, kuri sunaikino savo kailinių žvėrelių verslus, nes buvo įsisukęs koronavirusas, kompensavusi daugiau nei 2 mlrd. eurų nuostolius ūkininkams vėl skelbia skirsianti paramą naujų kailinių žvėrelių fermų steigimui. Taip pat faktas, kad visos skandinavų šalys, išskyrus Norvegiją ir įskaitant Islandiją, toliau sėkmingai augina žvėrelius. Dažnai skandinavus laikome ekonominiais pavyzdžiais, o čia ignoruojame.

Šiandien šis kailių verslas yra nuostolingas, tačiau ūkininkai neprašo paramos ar pašalpų, jie žino ekonominius ciklus, kurie daug metų egzistuoja, ir jiems yra pasirengę (toliau moka atlyginimus ir dirba). Verslus žlugdantys Seimo nariai galėtų leisti verslams žlugti patiems, jei jie mano, kad neturi perspektyvos, o ne dirbtinai juos nužudyti. Ar laikinai sergantį sektorių reikia užmigdyti? Tokių galime rasti ir daugiau.

Ievos Pakarklytės kvietimas mėgautis pergale prieš legaliai veikiantį verslą duos vaisių – jei bus priimtas draudžiantis sprendimas, nenumatant realaus nuostolių kompensavimo, tada bus sukurtas mechanizmas, kai mažai grupei reikalaujant bus galima uždaryti bet kurią neįtikusią verslo šaką. Nuosavybė nusavinta nekompensuojant, kaip sovietų okupacijos metais.

Valdantieji gali priimti tokį sprendimą motyvuodami tuo, kad gina moralinį visuomenės interesą, bet turi numatyti realius kompensacinius mechanizmus, kurie kainuos mokesčių mokėtojams. Reikės kompensuoti darbo vietų praradimą, darbuotojų perkvalifikavimą, fermų griovimą, aplinkos sutvarkymą bei ūkininkų prarastas pajamas. Jei mechanizmo nebus – valstybė, neatsakingų politikų balsais, bus įtraukta į teisminius ginčus, kas toliau didins mokesčių mokėtojų nuostolius.

Beje, klausimas, ko skubama, nes Europos Komisija svarsto šį klausimą ir netrukus ketina skelbti ES gaires, kaip reikia elgtis visos ES teritorijoje su kailiniais žvėreliais. Jei bus nuspręsta uždaryti, tai ES kompensuotų, o ne Lietuvos mokesčių mokėtojai – mes.

Ketvirtadienį teks stebėti balsavimą, kuris gali virsti dideliu nepasitikėjimu sprendimų priėmėjais, kurie negerbia nuosavybės teisės, žmonių lūkesčių dėl darbo vietos ir, vedini siauro rato atstovų argumentų, prisidės prie vienos iš verslo šakos atėmimo. Tai blogas precedentas, kuris ateityje gali atsigręžti prieš bet kurį kitą asmenį ar verslą.

Akivaizdu, kad neanonsuotu balsavimu siekiama kaip įmanoma greičiau pervažiuoti buldozeriu kailinių žvėrelių verslą, nes mažos interesų grupės supranta situacijos trapumą. Palaikymo verslo griovimui Lietuvoje gali tekti laukti labai ilgai – langas labai siauras.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.