D.Kreivio teigimu, „EGTO energija“ pasitraukė todėl, kad sugriežtinus įstatymus ir nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą, ši įmonė neatitiko kai kurių finansinių reikalavimų. O reikalavimai sugriežtinti buvo po praėjusiais metais įvykusios tiekėjo „Perlas energija“ istorijos – įsipareigojimų klientams nesugebėjęs įvykdyti ir veiklą sustabdęs nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija“ pernai rugpjūtį pakeitė beveik visų 180 tūkst. klientų fiksuotos kainos sutartis ir perkėlė juos su biržos kaina susietą planą. Įmonė neteko licencijos ir baigė veiklą.
Valstybinės elektros energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, „EGTO energija“ elektrą tiekė 5,6 tūkst. vartotojų, jie visi perkeliami kitam nepriklausomam elektros tiekėjui „Enefit“.
Anot energetikos eksperto prof. Vidmanto Jankausko, privačios įmonės neatsilaikė šioje rinkoje, nes pagriežtėjo sąlygos.
„Prieš dešimtmetį, kada atėjo komerciniai vartotojai, buvo padarytos negriežtos sąlygos. Buvo galvojama, kad reikia daug tiekėjų, kad būtų konkurencija, tada nebuvo keliami griežti. Bet kai „Perlas Energija“ su negražiomis pasekmėmis bankrutavo, kai daug vartotojų liko ne kokioje padėtyje, Vyriausybė iškart ėmėsi griežtinti reikalavimus.
Dabar tie sugriežtėję reikalavimai privedė prie to, kad smulkieji tiekėjai negali atsilaikyti, patenkinti tokių reikalavimų. To ir buvo galima tikėtis. Pagriežtinę reikalavimus, mes turime tik didelius tiekėjus, stambių energetikos kompanijų dukterines įmones“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė V.Jankauskas.
Tačiau dėl tokių sugriežtėjusių reikalavimų gerokai apmažėjo ir konkurencijos.
„Reikia galvoti, ko mes labiau norime. Buvo galvota, kad mes norime konkurencijos, tiekėjų, kurie galbūt ir bankrutuos, bet ateis kiti – taip ir buvo prieš dešimtmetį: tikrai bankrutavo ne vienas – pamenu, kažkuriais metais bankrutavo net trys tiekėjai. Bet dėl to nebuvo tokių pasekmių kaip „Perlas Energija“ atveju, nes tada kainos buvo stabilios, padėtis stabili, bankrutavus vienam, ateidavo kitas – niekas labai nepasikeitė.
O kai praėjusiais metais kainos buvo tokios aukštos, bankrutavus tiekėjui „Perlas Energija“, buvo rimtos pasekmės. Buvo sugriežtinti reikalavimai. Visuomet bus dilema, ką daryti: ar turėti didesnę konkurenciją, daugiau tiekėjų, bet galvoti, kad kažkas iš jų bankrutuos, ar griežtinti ir turėti kelis tiekėjus, bet labai patikimus. Šiuo metu mes turime griežtus reikalavimus ir dėl to mažai tiekėjų“, – aiškino energetikos ekspertas.
Tačiau dabar kyla klausimas, kas liko iš liberalizacijos, jei gyventojai rinktis gali tik iš trijų valstybinių įmonių.
„Jei „Ignitis“ dominuojantis tiekėjas, tai kiti du tiekėjai bando užsiimti rinkos dalį siūlydami geresnes sąlygas, mažesnes kainas. Jei pasižiūrėtume į siūlymus, matome, kad „Enefit“ ir „Elektrum“ siūlo šiek tiek mažesnius tarifus, tuo būdu jie užsitikrina tam tikrą rinkos dalį. Matome, kad ta dalis didėja. Iš pradžių buitiniai vartotojai buvo labai atsargūs ir tiekėją „Įgnitis“ rinkosi vien dėl to, kad jis – beveik valstybinė Lietuvos kompanija. Bet vėliau pamatė, kad kiti tiekėjai tikrai patikimi, siūlo geresnes sąlygas“, – pabrėžė V.Jankauskas.
Visgi, pridūrė jis, nors konkurencija dabar ir menka, ji vis tiek yra.
„Anksčiau iš viso nebuvo konkurencijos, buitiniams vartotojams elektrą teikė vienas tiekėjas, nebuvo jokio pasirinkimo. Vartotojams nereikėjo rūpintis, galvoti, kokį variantą pasirinkti. Jie buvo įstumti į tas sąlygas, kada reikia žiūrėti, ką siūlo tiekėjai, pasirinkti trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui. Vartotojas mokosi“, – manė profesorius.
Pašnekovas priminė, kad tiekėjų, kurie elektra tiekia ne buitiniams, o komerciniams vartotojams, sąrašas yra nemažas – jų virš 20.
„Manau, kad kokia nors skandinaviška įmonė galėtų susidomėti ir pabandyti pažaisti buitinio tiekimo rinkoje. Aišku, reikalavimai tokie, kad ne bet kas gali ateiti, bet manau, kad vienas kitas gali susigundyti buitinių vartotojų rinka“, – svarstė V.Jankauskas.
Pašnekovas pripažino buvęs labai skeptiškas, kai tik prasidėjo rinkos liberalizacija.
„Kas blogiausia, kad tai vyko tokiu sunkiu metu, kada kainos svyruoja. Tai labai sugadino liberalizacijos įvaizdį. Dabar tarp vartotojų būtų sunku rasti pritarimo, kad liberalizacija buvo gerai.
Bet matome, kad situacija šiek tiek stabilizuojasi. Palyginkime: „Ignitis“ yra vienintelis dujų tiekėjas gyventojams. Dėl to, kad jis nelabai sėkmingai nusipirko dujų, jam Vyriausybė turi mokėti kompensaciją, o vartotojai moka palyginti didoką kainą. Jei šioje situacijoje būtų kitų tiekėjų, galbūt jie galėtų pasiūlyti geresnes sąlygas. O elektros rinkoje mes turime dar du tiekėjus, „Ignitis“ yra spaudžiamas, kad per daug neišsišoktų ir siūlytų geresnes sąlygas“, – teigė ekspertas.
