Palūkanų kėlimo dalis nesitikėjo
„Nesu tikras, ar mes labai tikėjomės tokio sprendimo. Dieną prieš šį sprendimą „Bloomberg“ apklaustų 70 analitikų nuomonės išsiskyrė beveik per pusę. Sprendimas nebuvo netikėtas, bet jis buvo neprognozuotas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo M.Dubnikovas.
Išsiskyrė ir Lietuvos ekspertų nuomonės.
„Aš tikėjausi, kad palūkanos šiais metais dar bus padidintos 0,25 proc., bet neturėjau nuomonės dėl rugsėjo mėnesio. Maniau, kad tai bus spalį“, – aiškino ekonomistas.
Pasak M.Dubnikovo, ECB turėjo aktyviau veikti anksčiau, dabar šis laikas praleistas.
„JAV palūkanos yra 5,5 proc., o Europos – 4,5 proc. Europa su infliacija nukeliavo toliau – infliacija išlieka pakankamai aukšta. O JAV su aukštomis palūkanomis infliaciją buvo numažinę iki 3 proc. Šiuo metu ji po truputį didėja, tai šiek tiek erzina ir gąsdina“, – sakė pašnekovas.
M.Dubnikovo teigimu, palūkanų kėlimas gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Centrinių bankų sprendimai nėra švelnūs, tai – skausmo politika, vaistų davimas ligoniui. Tie vaistai turi šalutinį poveikį – kenkia kitoms sritims, ypač būsto paskoloms ir kitoms paskoloms: tiek verslo, tiek vartojimo. Tas skausmas prasitęs“, – tvirtino ekonomistas.
Visgi efektas šįkart esą nebus labai didelis.
„Praėjusiais metais vidutinė būsto paskola Lietuvoje buvo apie 100 tūkst. eurų, 0,25 proc. padidėjimas duoda 250 eurų papildomų išlaidų per metus, arba apie 20 eurų per mėnesį. 20 eurų žmogaus finansų nesugriaus, bet ar tai malonu? Tikrai ne.
Manau, kad didesnį efektą toks pakilimas padaro ne esamų paskolų turėtojams, bet tiems, kurie ketina pirkti ką nors iš paskolos. Jie kelia klausimą, kiek dar palūkanos gali padidėti. Galbūt reikia palaukti? Čia ir pasireiškia ECB efektas – jis pristabdo pirkimus, ekonomiką, infliaciją. Tas efektas niekam nepatinka“, – teigė M.Dubnikovas.
Jis pridūrė, kad ECB veiksmų pasekmės naudingiausios į jas žvelgiant ilguoju periodu.
„Kalbant apie ekonomikos pristabdymą, trumpuoju periodu atrodytų, kad tai – katastrofa, nes stabdomi verslai, stabdoma gyventojų gyvenimo kokybė. Ilguoju periodu tiek verslams, tiek gyventojams tai turėtų išeiti į naudą, kaip ir vaistų vartojimas.
Ekonomikoje mes turime dvi ekonomines mokyklas – angliškąją, kur sakoma, kad viską suvaldo milžiniškas indėlis iš valstybės pusės, ir austriškąją, kur sakoma, kad liberalus požiūris yra labai pozityvus, nereikia nieko reguliuoti. Tiesa slypi tarp dviejų mokyklų, laikas nuo laiko turime priimti kompromisą tarp jų. JAV pavyzdys rodo, kad agresyvesnis palūkanų kėlimas suveikia geriau nei kapsėjimas po truputį“, – teigė ekonomistas.
Bankinė sistema patiria transformaciją
Metai prasidėjo regionine bankų krize. Tačiau, pasak M.Dubnikovo, liekamųjų šio reiškinio pasekmių beveik nebeliko.
„Jei žiūrėtume į istoriją, nuo Antrojo pasaulinio karo yra įvykę jau dešimt ekonominių ciklų. Tos krizės buvo ganėtinai skirtingos, bet dažniausiai jos pasireikšdavo per visokius technologinius sprendimus. Paskutinė krizė – irgi įvairių technologinių sprendimų pasekmė.
Įdomu, kad ekonominės krizės ar jų priežastys labai dažnai nesikartoja. 2008–2009 metais mes turėjome nekilnojamojo turto (NT) ir bankinio sektoriaus krizę, tad tikėtis, kad dabar turėsime tokią pačią, yra labai sudėtinga“, – pabrėžė M.Dubnikovas.
Negana to, problemas spręsti per laiką išmoko ir centriniai bankai.
„Anksčiau, kad suvaldytų situaciją, jie taškydavo mokesčių mokėtojų pinigus, o šįkart pasielgė ganėtinai griežtai – sudegino blogai pasielgusius akcininkus, nesuvaldžiusius savo situacijos ir garantavo, kad sistema išliks stabili. Tai padėjo. Išliekamųjų efektų praktiškai turėtų nebūti – bent jau iš tos pusės, kas liečia bankų JAV, Šveicarijoje žlugimą.
Tačiau aukštesnės palūkanos gali sukelti tam tikras bangas, ypač startuolių sektoriuje – jie gali netekti savo finansavimo, kas reiškia, kad galėtume pamatyti ir bankrotus“, – manė jis.
Didesni bankai susidūrė su akcijų kilimu, su reguliavimų didėjimais. M.Dubnikovo teigimu, dėl to bankų sektoriuje mažieji žaidėjai auga greičiausiai.
„Jie gali pasiūlyti produktą, kuris atitinka šios dienos realijas. Dideji bankai yra kaip akmenys upėje, jie visada turi savo maržą, ji būna pakankamai maža, su retomis išimtimis, kai juos paskandina potvynis. Tuo tarpu mažieji gali šokinėti per bangas į vieną ir kitą pusę, jie daugiau išlošia. Ilguoju periodu bankinė sistema stabili, pasižymi klasikiniais vadovėliniais pavyzdžiais.
Kas keičiasi? Bankinė sistema patiria tam tikrą transformaciją – atsirado finansinių technologijų įmonės, kurios stengiasi pateikti įvairius produktus. Bankai tampa nebe tie, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais – jie tampa infrastruktūros tiekėjais. Galime sulaukti tos dienos, kai nebežinosime, kur mūsų indėlis, kur mūsų saugomi pinigai – žinosime tik kokia finansinių technologijų įmone mes vadovaujamės“, – sakė ekspertas.
Jis pateikė pavyzdį: viena populiariausių finansinių technologijų įmonių teikia vertybinių popierių paslaugas, bet tą daro netiesiogiai – turi partnerį, kuris tas paslaugas aptarnauja.
„Tai panašu į pieno ūkius. Mes turime karvučių augintojus, kurie melžia, turime perdirbėjus, kurie pieną supakuoja, ir turime prekybininkus. Vartotojas žino prekybininką, galbūt perdirbėją, bet nežino, kas melžė karvę. Ateityje gali būti taip, kad bankai eis to link“, – prognozavo M.Dubnikovas.
