Tokių prašymų skaičius šiais metais akivaizdžiai išaugo. Dažniausiai pagalbos prašo algų nesulaukiantys ar mažesnį atlygį nei sutarta gavę statybininkai ir transporto sektoriaus atstovai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį darbo ginčų komisijos gavo daugiau kaip 3 600 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio.
Tai apie 700 prašymų daugiau nei per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį.
Negauna žadėto atlyginimo
Pagrindinė kreipimųsi į Darbo ginčų komisiją priežastis nekinta jau ne vienus metus iš eilės – reikalavimas išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį.
Tokie prašymai sudaro apie 72 procentus visų per pirmąjį 2023-iųjų pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų.
Šiais metais tokių reikalavimų skaičius stipriai išaugo. Gauta 946 prašymais daugiau nei pernai.
Taip pat padaugėjo (180 prašymų daugiau) nusiskundimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Daugiau nei dvigubai išaugo prašymų dėl darbo sutarties sąlygų (nuo 129 iki 269) skaičius.
Beveik dvigubai daugiau prašymų sulaukta dėl baudų paskyrimo (161, buvo 86), lygiai dvigubai daugiau – dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų (7 ir 14).
Net penkis kartus daugiau kreiptasi dėl ikisutartinių santykių (2 ir 11), apie 20 procentų daugiau reikalavimų sulaukta dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Statybininkai ir vairuotojai
Kaip ir per pirmąjį praėjusiųjų metų pusmetį, daugiausiai prašymų darbo ginčų komisijose nagrinėta su statybų sektoriaus bei transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonėmis.
Taip pat nemažą dalį sudarė ginčai su didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių remonto sektoriaus įmonėmis (išnagrinėti 334 prašymai), ginčai su apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonėmis (326 prašymai), ginčai su administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriaus įmonėmis (204 prašymai).
Komisija – veiksmingas instrumentas
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Vytauto Ročio, darbo ginčų komisija yra labai veiksmingas instrumentas ginant darbuotojų teises.
„Ši procedūra vyksta žymiai greičiau nei bylinėjimasis teismuose. Gavus skundą, jis svarstomas per mėnesį.
Pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai į komisiją kreipiasi darbuotojai, kurie yra nepatenkinti atlyginimu. Jo negavo ar gavo ne visą. Taip pat dėl vėlavimo jį išmokėti„, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Ročys.
Komisijos ne tik paspartina patį nesutarimų sprendimo procesą, bet ir duoda konkretų rezultatą.
„Nemaža dalis darbuotojų ir darbdavių nesutarimų baigiasi taikos sutartimi dar iki pradedant nagrinėti gautą skundą. Paprastai darbdavys geranoriškai atsiskaito su darbuotoju, vos tik šis kreipiasi į darbo ginčų komisiją. Žmogus atgauna uždirbtus pinigus.
Tai geras reiškinys, nes komisija atlieka didžiulį darbą nelygybei ar neteisybei ištaisyti“, – neabejojo V. Ročys.
Daugiau skundų kasmet darbo ginčų komisijos sulaukia dėl kelių priežasčių.
„Labai didelį aiškinamąjį ir prevencinį darbą atlieka Valstybinė darbo inspekcija. Šis darbas tarsi ir nematomas, tačiau žmogus sužino, kur gali kreiptis, jei mano, kad su juo elgiamasi neteisingai.
Nemažai mūsų piliečių yra dirbę užsienyje, kur visai kitokie darbuotojų ir darbdavių santykiai.
Patirties įgiję žmones grįžta dirbti į Lietuvą ir netyli matydami negeroves, ieško teisybės.
Tuo labiau kad darbuotojų ir darbdavių santykiai per pastaruosius metus keičiasi tik į gerąją pusę. Daugiau tarpusavio komunikacijos ir bendravimo. Situacija tikrai gerėja“, – patikino VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius V. Ročys.
Mažėja kolektyvinių ginčų
Valstybinė darbo inspekcija konstatuoja, kad sumažėjo kolektyvinių ginčų bei reikalavimų dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo.
Pastebėta, kad pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, beveik trigubai sumažėjo kolektyvinių ginčų dėl teisės – gauti tik aštuoni reikalavimai (pernai – 22 reikalavimai).
Penkiskart mažiau reikalavimų (tik 3, buvo 15) sulaukta dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo.
Paminėtina, kad ginčų dėl visų kitų reikalavimų (dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl darbo ir poilsio laiko, dėl psichologinio smurto, dėl diskriminacijos darbe ir kt.) skaičius, palyginti su 2022 m. I pusmečiu, išliko toks pats arba panašus.
Kreipiasi ir užsieniečiai
Iš viso per šešis šių metų mėnesius darbo ginčų komisijos gavo 3 617 prašymų. 3 027 iš jų pateikė Lietuvos piliečiai, 590 – užsieniečiai.
Užsienio valstybių piliečių kreipimųsi į darbo ginčų komisijas skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 278 prašymų iki 590).
Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, daugiausiai prašymų sulaukta iš Baltarusijos (187 prašymai) bei Ukrainos (149 prašymai) piliečių.
Atmeta tik vieną iš dešimties
Darbo ginčų komisijoms išnagrinėjus gautus prašymus, apie 43 procentai reikalavimų patenkinti ar patenkinti iš dalies.
Atmesta tik 12 procentų reikalavimų. Taikos sutartimi baigėsi apie 22 procentai reikalavimų.
Dar apie 14 procentų prašymų atsisakyta nagrinėti prieš komisijos posėdį ar jo metu.
Įvertinus kartu ir kitus (be taikos sutarčių) teigiamus darbo bylų baigties rezultatus, tai yra kai pareikštų reikalavimų atsisakoma iki posėdžio arba posėdžio metu, tokie sprendimai kartu su taikos sutartimis siekė net apie 36 proc. (2022 m. I pusmetį – apie 34 proc.) visų priimtų sprendimų.
Palyginti su 2022 m. I pusmečiu, teigiamai pasibaigusių bylų skaičius dar padidėjo.
Priteisti milijonai
Per pirmąjį šių metų pusmetį darbo ginčų komisijos priėmė sprendimų dėl 5 239 373 eurų išieškojimo. Per tą patį praėjusiųjų metų laikotarpį išieškoti 4 087 003 eurai.
Komisijų nurodytos sumokėti sumos išaugo beveik 1,3 karto.
Darbdavių naudai atiteko kur kas mažesnė suma – 81 136 eurai (pernai – 73 962 eurai).
Palyginti su sumomis, išieškotomis 2022 m. I pusmetį, išieškotinos sumos 2023-iųjų I pusmetį darbuotojams išaugo beveik 1,3 karto, o darbdaviams – beveik 1,1 karto.
Atsižvelgia ir teismai
Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.
Į darbo ginčų komisijas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jeigu jų teisės pažeidžiamos.
Darbo ginčą komisija privalo išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.
Sprendimas įsiteisėja per vieną mėnesį (jeigu nė viena iš šalių nesikreipė dėl ginčo į teismą) ir tada turi būti nedelsiant vykdomas.
Tam tikrais atvejais darbo ginčų komisija įpareigoja atsakovą sprendimą vykdyti skubos tvarka, tada jis turi būti vykdomas iš karto po sprendimo priėmimo.
Komisijų sprendimai yra privalomi. Jeigu darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
Niekas negali daryti įtakos teismams priimant sprendimus, todėl teisme byla nagrinėjama iš esmės.
Tačiau, priimdamas sprendimą, teisėjas gali remtis darbo ginčų komisijos surinkta medžiaga ginčo klausimu ir darbo ginčų komisijos sprendimu.
Darbo ginčų komisija – tai privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius ar kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Lietuvoje veikia 22 darbo ginčų komisijos: 7 – Vilniuje, 5 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 – Šiauliuose, 2 – Panevėžyje, 2 – Alytuje ir 1 – Telšiuose.
