Skaičiuojama, kad šalies ekonomika šiemet trauksis 0,6 proc. Šis smuktelėjimas mažesnis, nei prognozuota birželio mėnesį (–1,3 proc.), daugiausia dėl BVP padidėjimo 2023 m. antrąjį ketvirtį.
Lietuvos ūkio aktyvumas vis dar žemumose, o spartesnis Lietuvos ekonomikos atsigavimas atidedamas iki kitų metų pradžios, patikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. „Lietuvos ūkio atsigavimas atidedamas, tačiau atšaukiamas nėra. Jis įvyks“, – kalbėjo jis.
„Pastarųjų metų šokai šalies ekonomikos raidos trajektoriją darė panašią į amerikietiškus kalnelius. Staigų smigimą žemyn pandemijos pradžioje keitė veržlus atsigavimas, o šiuo metų augimo kreivę žemyn vis dar spaudžia Rusijos sukelto karo ir kainų šoko padariniai. Jie užtrunka ilgiau, ir nepalankių ekonominių vėjų veikiama šalies ekonomika į labiau subalansuotos raidos etapą grįš kitais metais“, – dėstė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Deja, vaizdelis nekoks“, – taip apibūdino euro zonos ir pasaulio ekonomikos atnaujintas prognozes G.Šimkus.
Lietuvos banko atstovo pastebėjimu, pasaulio ekonomika buksuoja, o euro zonos ekonomikos augimas mažinamas. Lietuvos gamintojams tai reiškia prastesnes nuotaikas, mažėjančią paklausą ir mažėjantį eksportą.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva?
Lietuvos pramonės produkcija šiais metais bus 4,5 proc. mažesnė nei prieš metus, vidaus prekyba – 1,8 proc. mažesnė nei prieš metus.
Kadangi pramonės sėkmės ir nesėkmės daro didelį poveikį šalies ūkiui, tai taip pat turi nemažai įtakos ekonomikos augimui ir ūkio raidai. Pasak centrinio banko vadovo, užsakymų įmonėms nedaugėja, o vidutinis užsakymų kiekis nesiekia vidurkio, todėl artimiausiais mėnesiais atsigavimo nesitikima.
„Pramonės kritimas yra akivaizdus, tačiau labai svarbu matyti didesnį paveikslą, atsitraukti ir matyti ne tik vieną mozaikos dalelę“, – patikino jis, pridurdamas, kad pramoninkai gali šį laikotarpį išgyventi pakankamai oriai. Pirmąjį kitų metų pusmetį pramonė vėl turėtų augti.
Tačiau augimo keliu jau juda statybos bei transporto sektoriai. Statybos darbų atlikta 7,6 proc. daugiau nei prieš metus. Krovinių apyvarta transporto sektoriuje – 9,9 proc. didesnė nei prieš metus. Tai reiškia sektoriaus atsparumą ir konkurencingumą.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog šie augantys setoriai neatsvers kitų veiklų kritimo.
Tuo metu gyventojų realios pajamos per pusmetį išaugo 4,8 proc. Nors gyventojų pajamos pastaruoju metu auga sparčiau nei kainos, tačiau vartojimas traukiasi, gyventojai linkę taupyti ir atidžiau sekti išlaidas.
Numatoma, kad privatusis vartojimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, bus 0,4 proc. mažesnis.
Kylant gyventojų realiosioms pajamoms, kitąmet privatusis vartojimas didės 2,7 proc. ir prisidės prie BVP augimo.
Įtampa mažėja
Infliacija sparčiai mažėja, išsekus pigusių žaliavų ir atsistačiusių tiekimo grandinių poveikiui, kitąmet ją labiausiai veiks brangstančios paslaugos.
„Kai infliacija pasileido nevaldomais šuoliais aukštyn, kaltininkus radome nesunkiai: tiekimo trikdžiai, pasaulinės maisto kainos, energetikos išteklių kainos. Kitaip tariant, kalčiausia buvo aplinka, ir sakau tai be jokios ironijos. Klausimas, kaip šie įtariamieji elgiasi dabar?“ – tęsė apžvalgą jis.
Pastebima, kad įtampa slūgsta. Ateinantiems metams prognozuojama šiems veiksniams numatoma palanki aplinka.
Kalbėdamas apie Europos Centrinį Banką (ECB), jis patikino, kad ECB pinigų politika – veiksminga.
Pasak Lietuvos banko atstovo, jei ECB pakankamai ilgai išlaikytų jau ne vieną kartą pakeltas bazines palūkanų normas, infliacija turėtų sumažėti iki tikslo – 2 proc. Šis tikslas galėtų būti pasiektas 2025 m. pabaigoje.
Centrinio banko vadovo manymu, dar nereikia skubėti su pasakymu, kad kitų metų vasarą ECB gali imtis palūkanų mažinimo.
Kitais metais, remiantis ateities sandorių kainomis, maisto žaliavų kainos turėtų sumažėti 3 proc., nafta nepabrangti, o gal net atpigti. Dujų kaina taip pat neturėtų būti didesnė nei metų pabaigoje. Anot jo, šiuo metu nėra ženklų, kad šie veiksniai turėtų pakurstyti infliaciją.
Praėjusiais metais sudariusi 18,9 proc., šiemet vidutinė metinė infliacija, tikėtina, sumažės iki 8,8 proc., o kitąmet – iki 2,6 proc. Numatoma, kad infliacijai didžiausią įtaką turės vis dar brangstančios paslaugos, tikinama prognozėje.
Paslaugų kainas labiausiai didina kylantis darbo užmokestis.
Nedarbo lygis yra artimas 6 proc. Jis šiuo metu ne didesnis, nei buvo prieš prasidedant pastarųjų metų sukrėtimams, teigia Lietuvos bankas. Tačiau verslai tiki, kad sąstingis ilgai nesitęs, todėl stengiasi išlaikyti esamus darbuotojus. Vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 12,4 proc. didesnis nei pernai, dar 9,8 proc. padidėjimas numatomas kitais metais.
Realiosioms pajamoms augant, manoma, kad kitąmet gyventojų vartojimas taip pat didės. Prielaidas tam kuria ir darbo rinka: sumažintos nedarbo prognozės, pakeltos darbo užmokesčio prognozės. Taip pat Lietuvos bankas numato, kad užmokestis augs sparčiau nei kainos, o realios pajamos didės.
Tačiau apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, darbo užmokestis neauga taip sparčiai, o dirbančiųjų skaičius mažėja.
