Patiekalai mokyklos valgykloje – už 1 centą? Institucijos svarsto, kaip užtikrinti skaidrumą

Trečiadienį Seimo Audito komitetas nusprendė, kad tai, kaip vyksta viešųjų pirkimų konkursai maitinimo tiekimui Vilniaus mokyklose, kelia abejonių savo skaidrumu. Tad, kaip teigė komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir kitų kontrolės institucijų bus prašoma periodiškai peržiūrėti ugdymo įstaigų sudaromas maitinimo sutartis.

Simono Daukanto pagrindinės mokyklos (Naugarduko g.) valgykla - kavinė. Mokinių maitinimas, maistas, moksleiviai, priešpiečiai<br>Ascoaityvi V.Balkūno nuotr.
Simono Daukanto pagrindinės mokyklos (Naugarduko g.) valgykla - kavinė. Mokinių maitinimas, maistas, moksleiviai, priešpiečiai<br>Ascoaityvi V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

Sep 27, 2023, 2:37 PM, atnaujinta Sep 27, 2023, 2:38 PM

„Tikslinga prašyti VPT, esant poreikiui, pasitelkiant kitas kontrolės institucijas, periodiškai vykdyti ugdymo įstaigų sudarytų maitinimo sutarčių vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Taip pat tikslinga rekomenduoti savivaldybėms ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai padėti ugdymo įstaigoms atlikti minėtų sutarčių vykdymo priežiūrą ir kontrolę“, – trečiadienį Audito komiteto posėdžio metu sprendimą dėstė Z. Balčytis.

„Sprendimu prašome viešosios įstaigos CPO LT (Centrinės perkančiosios organizacijos – ELTA) tinkamu laiku informuoti Audito komitetą apie priimtus sprendimus ir įgyvendintas priemones, susijusias su ugdymo įstaigų paslaugų viešaisiais pirkimais“, – paminėjo jis.

Toks sprendimas buvo priimtas iškėlus problemą, kad tokie viešieji pirkimai, kai laimi neįprastai mažas kainas už patiekalą pasiūlę maisto tiekėjai, kelia abejonių savo skaidrumu bei tiekėjų galimybe juos įgyvendinti.

Kaip aiškino CPO LT vadovė Neringa Andrijauskienė, tokios sutartys yra sudaromos, kai tik dalis porcijų siūlomos už neįprastai mažas kainas, kas pagal dabartinę teismų praktiką nenusižengia įstatymams. Visgi, ji paminėjo, kad iš CPO LT pusės bus ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti konkurenciją ne tik kainomis, bet ir kokybe artimuoju metu reikalaujant, kad renkantis užsakymą būtų pateiktas bent vienas kokybės kriterijus.

„Verslas, turėdamas 500 porcijų mokamo ir nemokamo maitinimo, už 1 centą pasiūlo 10–50 patiekalų ir tai įsitraukia į visos sutarties apimtį. Kitas dalykas yra tai, kad kai kurie tiekėjai veikia su įmonių grupe ir gali gauti žaliavas daug geresnėmis kainomis. Reikia suprasti, kad neįprasti įkainiai yra nedidelė sutarties dalis, apie 5–10 proc.“, – komentavo N. Andrijauskienė.

„Trumpuoju laikotarpiu padarėme, kad formuojant užsakymą nebūtų galima pasirinkti tik kainos kriterijų, kad turėtų būti pasirenkamas bent vienas kokybės kriterijus“, – pridūrė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė pridūrė, kad nors neįprastai mažos kainos gali būti pateikiamos sudarant sutartis, pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas ir reikalavimus, jos turi būti pagrįstos. Tad, anot jos, svarbu, kad ugdymo įstaigų ir maitinimo tiekėjų sandorių kontrolėje ir tikrinime dalyvautų institucijos bei savivaldybės.

„Tačiau, ką sako teismų praktika ir kaip sukonstruotos nuostatos, kad tikslas yra ne atmesti tiekėjo pasiūlymą, bet tiesiog įsitikinti, ar tiekėjas galės tokiomis kainomis tiekti paslaugas ar prekes ir, ar nebus pažeisti teisės reikalavimai“, – aiškino A. Ylė.

„Dėl to ir keliame klausimą, kad tiek kontrolės institucijos turėtų įsijungti, tiek tam tikros tarnybos, tiek savivaldybės. Nes mokyklose, tikėtina, nepakanka resursų sužiūrėti, kaip vykdomos sutartis“, – pridūrė ji.

Taip pat A. Ylė pridėjo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje bus aptarta, ar turėtų būti draudžiama sistema, kai dalis porcijų pateikiama pigiau nei kitos.

„Iš tiesų, ir šį klausimą sau keliame – kad bent jau maitinimo paslaugų pirkimuose galbūt galėtume neleisti pagrįsti (pasiūlymų – ELTA) neįprastai maža kaina, kad vieni mokiniai nekompensuotų kitų mokinių ar personalo maitinimo. Kad ši kaina būtų sąžininga. Tiesiog pasinaudodami tuo tikslu ketiname svarstyti Viešųjų pirkimų reguliavimo stebėsenos komisijoje šį klausimą“, – aiškino ji.

LRT rugpjūtį skelbė, kad šiemet vykdyti viešųjų pirkimų konkursai mokamam ir nemokamam maitinimui buvo vykdomi pagal mažiausios kainos principą. Pasak maitinimo paslaugų tiekėjų, tai sudarė nesąžiningas konkurencijos sąlygas. Pasak jų, nors mokyklose patiekalų kainos siekė nuo 1,5 iki 3 Eur, konkursuose buvo įvardijamos kainos, kurios kartais siekė vos 1 centą.

Tuo metu CPO LT teigimu, tiekėjas net ir su 1 cento kaina gali tapti laimėtoju, jei jis pagrindžia, kad patiekalus sugebės tiekti už tokią kainą. Jų aiškinimu, konkurencija vyksta tik dėl papildomų, komercinių patiekalų, o tai ir nulemia konkurso laimėtoją. CPO LT pirkimą laimėjusio tiekėjo visada reikalauja mažos kainos pagrindimo, kai sistemoje nustatoma neįprastai maža kaina.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.