Lietuvos banko konferencijoje Darius Imbrasas, Lietuvos banko vyriausiasis ekonomistas, pristatė pirmines tyrimo žinutes.
Pagrindinis infliacijos šokas į Lietuvą atėjo energijos ir maisto kainų – svarbiausiomis ir didžiausiomis – komponentėmis. Tačiau jis, kaip minėjo D.Imbrasas, po truputį leidžiasi – pereina į pramonines prekes ir paslaugas. Būtent tokia raida labai artima į energijos ir kitų žaliavų brangimui bei tiekimo grandinių sutrūkinėjimui. Tokių šokų susikoncentravimas vienu neilgu laikotarpiu davė stiprų impulsą kainoms augti.
Kainų šokas buvo matyti ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse, tiek JAV, euro zonoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Tyrimas parodė, kad po pasiūlos šoko maisto ir energijos gamintojų kainos įprastai auga perpus lėčiau nei auga žaliavų kainos, o kainų persidavimas užtrunka nuo metų iki pusantrų.
„Maisto žaliavų atveju grynoji infliacija padidėja 10 kartų mažiau nei brangsta žaliavos, energijos – 50 kartų“, – minėjo D.Imbrasas.
Pristatydamas tyrimą jis tikino, kad pastaraisiais metais padidėjusios įmonių sąnaudos ne visos perkeltos į prekių ir paslaugų kainas vartotojams. „Nuo 2021 m. pradžios sąnaudų padidėjimas sudarė apie 44 proc. Didžiąją dalį sudaro darbo užmokestis – 40 proc., energetika, įmonių pelnai ir kitos importuojamos prekės kartu užėmė 60 proc.“, – minėjo Lietuvos banko atstovas.
„Galima tikėtis, kad artimiausią pusmetį vartotojų kainos greičiausiai augs šiek tiek sparčiau nei gamintojų parduodama produkcija ar importuojamos prekės“, – prognozavo Lietuvos banko atstovas.
Tokia didelė infliacinė aplinka pradeda veikti namų ir įmonių lūkesčius dėl ateities. Kol kas pinigų politika kainų raidos stipriai nepaveikė, tačiau poveikis po truputį didėja. Priminsime, kad nuo 2022 m. liepos palūkanų normos pakeltos jau per 4,5 procentinio punkto. Pagrindinė indėlių galimybės palūkanų norma pasiekė 4 proc.
D.Imbraso teigimu, dėl kainų konvergencijos trumpuoju laikotarpiu tvarus infliacijos lygis Lietuvoje – nuo 2,3 iki 2,9 proc.
