Šiuos teisinės bazės patobulinimus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pataisomis siekiama paskatinti investicijas į aukštos pridėtinės vertės produktus kuriančius sektorius.
Tam norima papildyti stambaus projekto kriterijus, kad stambiu projektu būtų galima laikyti ir dalį įmonių, kurios sukuria mažiau naujų darbo vietų nei numato esamas reguliavimas.
„Tikslas yra labai paprastas – sukurti galimybę pritraukti daugiau investicijų, kurios imlios kapitalo investicijoms (ypač kai kalbame apie robotizaciją), bet kur nereikia 150 darbuotojų, o kartais užtenka 20. Bet aukštos kvalifikacijos“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.
„Tikimės, kad patobulinimas padės labiau pritraukti užsienio investuotojus ir paskatinti vietines investicijas. Ypač regionuose, kur surasti 150 žmonių sunkiau nei 20 aukštos kvalifikacijos darbuotojų“, – teigė jis.
EIM siūlo stambiu projektu laikyti investicijas, kuriomis užsienio investuotojas per 5 metus sukurtų nuo 20 iki 149 darbo vietų (Vilniuje – nuo 20 iki 199) ir bent 20-iai darbuotojų mokėtų atlyginimą, kuris būtų 25 proc. didesnis nei vidutinis bruto darbo užmokestis savivaldybėje, kurioje investuojama. Likusios darbo vietos turi būti apmokamos vidutine alga.
„Siūlomomis pataisomis nemažinami reikalavimai investicijoms, tik didinamas lankstumas darbo vietų atžvilgiu“, – projekto pažymoje teigia EIM.
Pasak pataisų rengėjų, lankstesnės stambaus projekto taisyklės į Lietuvą pritrauktų daugiau naujų aukštos pridėtinės vertės Lietuvos ar užsienio kapitalo įmonių – po 2–3 projektus kasmet. Bendrovės, ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai sukurtų po 85 darbo vietas, mokėtų bent 1860 eurų mėnesinį atlygį.
„Pilnai įgyvendintas vienas toks projektas per metus tiesiogiai lemtų apie 400 tūkst. eurų papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir 340 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio“, – argumentuoja EIM.
Šiuo metu stambiais projektais pripažįstamos ne mažiau nei 20 mln. eurų siekiančios investicijos, kurios sukuria bent 150 darbo vietų ir jos išlaikomos bent penkerius metus. Vilniuje šie kriterijai siekia 30 mln. eurų ir 200 darbo vietų. Stambūs projektai taip pat atleidžiami nuo pelno mokesčio.
Siūlo leisti investuotojams rinktis valstybinės žemės sklypus
Ministrų kabinetas taip pat siūlys parlamentui naują valstybinės žemės rezervavimo modelį, skirtą į Lietuvą pritraukti daugiau gamybos investicijų iš užsienio. EIM ragina leisti potencialiems investuotojams rinktis didelius ir išvystytus valstybinės žemės sklypus iš specialaus sąrašo.
Anot ministerijos, toks modelis leistų rezervuoti investicijoms tinkamą valstybinę žemę dar nesant potencialaus investuotojo.
Projektu siekiama didinti Lietuvos konkurencingumą. Šį Žemės, Investicijų ir dar kelių įstatymų pataisų paketą parengusi EIM pažymi, jog šiuo metu investicijų į šalį pritraukiama per mažai, trūksta laisvų ir paruoštų žemės sklypų.
„Iš vienos pusės, norime prisitraukti labai stambius investuotojus, iš kitos pusės mums trūksta tam paruoštos žemės, neparuošiame žemės, kol neturime investuotojo, investuotojas neateina tiesiog į menamą teritoriją, kur galbūt kažkas po 5 metų bus.
Dėl to norime šitą problemą spręsti ir paruošti bent keletą sklypų, kurie būtų pasiruošę priimti stambias investicijas“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, pataisos skirtos formuoti sklypus, kurie didesni nei 20 hektarų.
„Tikimės turėti bent 3–4 valstybinės žemės sklypus, kurie būtų paruošti stambiam ir dideliam investuotojui ir kas mums padėtų greičiau procedūras padaryti“, – teigė K. Žemaitis.
Ministerijos teigimu, tinkamų žemės sklypų pasiūla yra vienas iš pagrindinių kriterijų užsienio investuotojams renkantis, kurioje valstybėje įgyvendinti savo projektą, pavyzdžiui, statyti gamyklą.
„Tačiau išvystytų sklypų pasiūla Lietuvoje neatitinka paklausos prognozių, o laisvų didelių sklypų iš viso nėra“, – pataisų būtinybę argumentuoja jų rengėjai.
EIM siūlo sudaryti galimybę rezervuoti laisvus valstybinės žemės sklypus ne miestų ir miestelių teritorijose, jei jų nuomos ar panaudos sutartys baigia galioti. Tuo tarpu savivaldai būtų suteikiama teisė neatlygintinai naudotis rezervuotu sklypu, paruošti jį investicijos įgyvendinimui.
Numatoma, kad sklypą rezervavus jis ir toliau laikinai galės būti naudojamas pagal paskirtį (pavyzdžiui, žemės ūkiui), kol neprasidėjo sklypo vystymo darbai arba kol neišduotas statybos leidimas investicijų projektui.
Rezervuoti sklypus galės tik su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, taip pat savivaldybe, investicijų sutartį sudariusios užsienio bendrovės.
Jei siūloma tvarka būtų priimta, anot ministerijos, bus vertinama, kiek investiciniams projektams tinkamų valstybinių žemės sklypų investuotojai rezervuos, per kiek laiko užsienio įmonės juose pradės veiklą, ar sklypams paruošti pakaks finansų ir kt.
Pataisoms dar turės pritarti Seimas, jų pateikimas parlamentui planuojamas spalį.
