„Lietuvoje kol kas energijos kaupiklių rinka tebėra ankstyvosios plėtros stadijoje. Viena vertus, šie įrenginiai kol kas yra brangūs, vidutiniškai kaupiklis kainuoja apie 8 tūkst. eurų – panašiai gali kainuoti ir iki 10 kW galios siekianti saulės elektrinė. Kita vertus, gyventojams trūksta žinių apie jų veikimą, privalumus ir naudą – dar mažai kas turi tokius kaupiklius, tad sudėtinga gauti pažįstamų atsiliepimus, kuriais dažnai vadovaujamasi, apsisprendžiant dėl brangesnio pirkinio. Vis dėlto manau, kad tik laiko klausimas, kada energijos kaupikliai Lietuvoje išpopuliarės ir bus įsigyjami kartu su saulės elektrinėmis“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Europoje pirmauja vokiečiai
Saulės elektrinės baterija, arba energijos kaupiklis, yra skirta saulės elektrinės pagamintam ir nepanaudotam elektros pertekliui kaupti. Neturint kaupiklio, momentiškai nepanaudota elektros energija yra perduodama pasaugojimui į elektros tinklus, už tai sumokant mokestį. Įrengtas energijos kaupiklis leidžia nepanaudotą elektros energiją kaupti, o prireikus panaudoti vėliau.
Remiantis Škotijos tyrimų bendrovės „LCP Delta“ duomenimis, 2022 m. Europoje buitinių saulės baterijų skaičius išaugo 83 proc. – pernai jas įsigijo 455 tūkst. namų ūkių, o bendras saulės baterijų skaičius žemyne perkopė 1 mln. Buitiniai vartotojai Europoje paprastai įsirengia 3–20 kWh dydžio baterijas, o pagrindiniai veiksniai, skatinantys įsigyti šiuos įrenginius, yra galimybė apsisaugoti nuo nepastovumo energijos rinkoje, taikomos subsidijos ir palaipsniui didėjantis kvalifikuotų darbuotojų, galinčių suteikti patikimą informaciją ir profesionaliai sumontuoti baterijas, skaičius.
Pagal buitinių energijos kaupiklių skaičių pirmauja Vokietija, pirmajame penketuke taip pat yra Italija, Austrija, Didžioji Britanija ir Šveicarija. Ekspertai prognozuoja, kad lyderiaujančioje Vokietijoje saulės energijos kaupiklių pardavimai šiais metais gali išaugti 59 proc., nes vis daugiau gyventojų siekia pigesnio, atsinaujinančio ir patikimesnio energijos tiekimo.
„Vokietijoje labai daug gyventojų jau turi energijos kaupiklius, tad tai tapo įprasta. Natūralu, kad ir naujai įsirengiantys saulės elektrines mažiau svarsto, ar verta kartu turėti ir energijos kaupiklį, nes savo aplinkoje mato teigiamų pavyzdžių, girdi pasakojimų, kaip energijos kaupiklių dėka galima sutaupyti, tapti mažiau energetiškai priklausomiems. Tikėtina, kad pardavimus taip pat skatina aukštos energijos kainos, Rusijai užsukus dujų čiaupus Vakarų Europai, namų savininkų noras būti nepriklausomiems nuo centralizuotų tiekėjų ir didėjantys elektromobilių, kuriuos galima įkrauti namuose pagaminta energija, pardavimai“, – sako M.Kavaliauskas.
Jo teigimu, bendrai tarp buitinių vartotojų yra pastebimas dar vienas elgesio modelis – gyventojai, kurie įsirengia saulės elektrinę kartu su energijos kaupikliu, yra labiau linkę į namus įsileisti ir kitus atsinaujinančią energiją galinčius naudoti sprendimus. Pavyzdžiui, Vokietijoje apie 40 proc. namų ūkių, kurie naudoja saulės baterijas, namuose taip pat turi šilumos siurblius, o 36 proc. – ir elektromobilį.
Ateities vizija – pozityvi
Pasak eksperto, šiuo metu Lietuvoje energijos kaupikliai dažniau įsigyjami ne praktinės naudos ieškančių, o naujoves išmėginti mėgstančių gyventojų. Didžiajai daliai kaupikliais besidominčių gyventojų aktualios investicijos į juos, kadangi energijos kaupikliai yra gana brangūs, o jų atsiperkamumas gali siekti iki 20 metų. Dėl to labai didelio dėmesio sulaukia finansinės valstybės skiriamos paskatos.
„Nors masiškai energijos kaupikliai Lietuvoje dar nėra perkami, gyventojų susidomėjimą jais rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) pernai pirmą kartą paskelbtas kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už jų įsirengimą. Paraiškas tuomet pateikė 300 gyventojų ir tai padarė per vieną dieną. Vadinasi, gyventojai suvokia energijos kaupiklių naudą, tačiau jų kaina daugeliui vis dar yra per didelė, tad laukiama galimybės ją susimažinti, pasinaudojant parama“, – teigia M.Kavaliauskas.
Gyventojai galėjo gauti kompensacijas už geležies fosfato arba ličio jonų elektros energijos kaupiklius. Maksimali kompensacinė išmoka teikiama už iki 10 kW galios įrenginį, ji apskaičiuojama pagal fiksuotą įkainį už 1 kW elektros energijos kaupiklio galią: geležies fosfato kaupikliui nustatytas įkainis siekia 450,26 euro, ličio jonų kaupikliui – 391,08 euro.
Dar vieną paramos dozę energijos kaupiklių įsigijimui APVA ketina išdalinti paskutinį šių metų ketvirtį, tad pašnekovas neabejoja, jog susidomėjimas šiais įrenginiais suaktyvės būtent tuo metu.
Pasak M. Kavaliausko, didžiausią namų ūkiams skirtų energijos kaupiklių dalį rinkoje sudaro ličio jonų kaupikliai, kurie, prognozuojama, netolimoje ateityje pigs, tad mažės jų kaina ir atitinkamai greitės atsiperkamumas bei didės populiarumas. Didesnis dėmesys vidiniam vartojimui, siekiant mažesnio elektros tinklo apkrovimo, bus skiriamas ir valstybės lygiu, nes elektros energijos kaupikliai ne tik padeda gaminančiam vartotojui sutaupyti, bet ir stabilizuoti bendrą elektros tinklo apkrovą.
