„Jis negalėtų būti pratęstas, nes jis buvo sukonstruotas kaip laikinas instrumentas atliepti išskirtinėms aplinkybėms, kadangi buvo šokas tiek palūkanų reguliavime, tiek buvo didelis indėlių augimas, bei bankai pasipelnė iš valstybės pagalbos. (...) Jis yra sukonstruotas kaip laikinas instrumentas atliepti tam ekstremaliam pokyčiui, kuris buvo pajamose nuo palūkanų. To ekstremalaus pokyčio po 2024 m. tiesiog nebeliktų“, – „Verslo žinioms“ teigė G. Skaistė.
„Net jeigu Seime užtektų fantazijos pratęsti patį mokesčio terminą, funkciškai neliktų bazės, nuo kurios jis skaičiuojamas“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, net esant aukštoms palūkanoms ir neapibrėžtoms rinkos sąlygoms mokesčio bazė yra linkusi mažėti, kadangi įnašas sukonstruotas su kylančiu vidurkiu. Be to, jos teigimu, finansų bendrovės pačios ėmėsi mažinti skirtumus tarp dėl palūkanų gautų pajamų ir išmokamų dividendų už indėlius.
„Solidarumo įnašas buvo sukonstruotas su slenkančiu vidurkiu. Tai reiškia, kad einant metams, pats vidurkis kyla. Tuo pačiu matome, kad finansų institucijos reaguoja į esamą situaciją ir palūkanų normos, kurias siūlo už indėlius laikomus finansų institucijose, taip pat auga. Kadangi įnašas skaičiuojamas nuo kontrasto tarp to, kiek bankai gauna ir kiek sumoka, skirtumas linkęs mažėti“, – aiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje Seimas priėmė Finansų ministerijos pasiūlytą Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą.
Šis įnašas taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad 2023 m. pirmosios pusės metu susidariusi netipinė situacija susiformavo dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.
Prognozuojama, kad dėl bankų solidarumo įnašo 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų. Iki 2023 m. rugsėjo bankai jau sumokėjo 56 mln. eurų avansinio įnašo.
Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
