Po dešimtmečio – Žygaičių atgarsis: siekia išguiti verslą

Energijai iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti – pirmenybė, investuotojams – atlapos durys? Apie tai nuolat kalbama, bet realybė kitokia.

Lietuvos nepriklausomos energetikos proveržį stabdo visuomenininkai, kurių tikslas – kone toks pat, ko prieš dešimtmetį siekė Žygaičių gyventojai: išguiti iš Lietuvos skalūnų dujų žvalgybai nusiteikusią amerikiečių įmonę „Chevron“. O tuo metu Lietuvą dujomis maitino „Gazprom“, kuris bet kokiomis priemonėmis siekė išlaikyti savo įtaką.

Suprantama, jog žmonės nenori, kad prie pat jų namų vėjo jėgainės mojuotų savo trikojais sparnais, bet kodėl jos negalėtų stirksoti atokiau nuo gyvenviečių, kur niekam netrukdo?

Užsiima ir lobizmu?

„Savivaldybei gerai, seniūnijoms gerai, bet niekam nerūpi, kad žmonėms blogai“, – štai tokiomis kalbomis jau gerą pusmetį maitinama Širvintų rajono bendruomenė.

Gyventojus pakursto ir šiemet gegužę įkurta asociacija „Kraštovaizdis“. Ji atsirado kone tuo pat metu, kai Širvintų ir Molėtų rajonuose buvo pradėta vis garsiau kalbėti apie elektros gamybą iš atsinaujinančiųjų šalinių ir nepriklausomą Lietuvos energetiką, o įmonės „Žalia žemė“ užsakymu „Sweco Lietuva“ pradėjo planuojamos ūkinės veiklos – vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Projekto dar nėra. Šiuo metu dar vertinamas galimas jėgainių poveikis aplinkai. Jį atliekant numatytas 146 vėjo jėgainių skaičius jau sumažėjo iki 90-ies, o ir toliau vietų, kur jos galėtų būti statomos, vis mažėja.

Užtat „Kraštovaizdžio“ asociacija, suvienijusi kelis Širvintų regiono žemės savininkus, valdančius ne tik žemes, bet ir miškus ir gyvenančius ten pat arba sostinėje, dirba taip, tarsi turėtų leidimą lobistinei veiklai ar planuotų žygį į kitų metų Seimo rinkimus.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duomenimis, tokio leidimo asociacija neturi. Tačiau tai jai nesutrukdė prisibelsti į Seimą ir reikalauti teisės aktų pakeitimų ir paspausti Širvintų rajono savivaldybės, kad ji imtųsi rengti specialųjį planą ir numatyti jame vietas vėjo jėgainėms.

Maža to, asociacija valstybės institucijas užvertė raštais, turinčiais vienintelį tikslą – stabdyti vėjo jėgainių projektą, o kartu ir valstybės energetinės laisvės siekį. Drauge bandoma įkinkyti ir vietos politikus, su kuriais susitikimai, kaip ir su Seimo nariais, nėra deklaruojami.

Prisibeldė ir į Seimą

Vienas asociacijos siekių – žūtbūt priversti projekto organizatorius, kad jie pustrečio karto padidintų atstumą nuo gyvenamosios vietos iki jėgainės. Vadinasi, vietoj 640 metrų jis turėtų pailgėti maždaug iki 1,6 kilometro, arba 10-ies jėgainės stiebo aukščių, o tai prasilenkia ir su teisės aktų reikalavimais, ir su logika.

Seimo narė Laima Nagienė teigiamai atsakė į klausimą, ar šiemet birželį būta susitikimo su asociacija „Kraštovaizdis“. Tad koks buvo jo tikslas?

„Širvintų rajone numatyta pastatyti didelį vėjo jėgainių parką, aprėpiantį kone visą regioną. Jos būtų matomos ir pačiame mieste, tad asociacijos tikslas – atitraukti jėgaines nuo gyvenvietės.

Taip, projekto plėtotojai išlaiko numatytą teisės aktuose atstumą iki gyvenamųjų pastatų, bet tai vos keturi jėgainės stiebo aukščiai. Mes siūlėme, kad toks atstumas būtų skaičiuojamas pagal bendrą stiebo su sparnuote aukštį, kaip kad yra kitose ES šalyse, bet Seimas tam nepritarė“, – kalbėjo L.Nagienė.

Anot jos, jeigu jėgainės būtų atitrauktos toliau nuo gyvenviečių ir nuo tos vietos, kur plyti saugoma teritorija, viskas būtų gerai.

„Niekas juk neprieštarauja žaliajai energetikai, bet negerai, kai verslas kartais lipa visiems per galvas. Žmonės ten pasistatė naujus namus, susipirko sodybas, susitvarkė, o dabar kraštovaizdis darkomas ir jėgainės atsiduria prie žmonių durų. Atstumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios prieštarauja asociacija“, – sakė Seimo narė.

Bendruomenių mokestis

Projekto organizatoriai stebi ir tai, kad bendruomenėms tenkanti nauda įvairiais būdais menkinama, nors realiai ji gerai regima ir viena didžiausių Lietuvoje.

Skaičiuojama, kad per metus už pagamintą elektrą Širvintų rajono bendruomenėms tenkantis mokestis sudarys apie 2,3 mln. eurų, o žmonėms, kurie gyvena arčiau nei 1 km iki jėgainės, bus tiekiama nemokama arba sumažintos kainos elektros energija, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas.

Tačiau ir L.Nagienė tvirtino, kad regionų bendruomenės, kurios jau įsileido energetikus, kol kas realiai negauna apčiuopiamų mokesčių.

„Todėl projekto kūrėjai neturėtų sakyti, kad Širvintų rajone joms bus mokama nuo kiekvienos pagamintos kilovatvalandės (kWh). Europos Komisija kol kas nėra davusi palaiminimo – nėra suderintas šis teisės aktas, kuris Seime buvo priimtas birželio pabaigoje.

Prasidėjo derybos tik tada, kai parašiau Komisijai raštą dėl bendruomenių mokesčio. Numatyta, kad už 1 kWh bendruomenėms bus mokama 0,0013 euro cento.

Aplinkos ministras yra aiškinęs, kad bendruomenės turi konkuruoti su verslu norėdamos gauti tą mokestį.

Aš apklausiau maždaug dešimtadalį bendruomenių, kurios jau turi sutartis su vėjo jėgainių parkų plėtotojais. Man graudu ir gėda, nes tas mokestis siekia tūkstantį kitą eurų per metus. Tiesa, yra viena bendruomenė, kuri iš „Ignitis“ gavo 10 tūkst. eurų, bet ten didžiulis parkas, o vienos vėjo jėgainės galia – iki 8 kilovatų.

Bendruomenės mokestis iki šiol priklauso nuo abiejų pusių susitarimo. Bet Konkurencijos taryba yra pasisakiusi, kad tai prieštarauja konkurencijai, jei vieni projektų plėtotojai jį moka, kiti – ne“, – aiškino parlamentarė.

Vis dėlto situacija kiek kitokia: senesnių projektų plėtotojai neturėjo tokios prievolės kaip mokestis bendruomenėms.

Naujieji rinkos dalyviai privalo atsižvelgti į pernai liepą įsigaliojusią naująją tvarką ir jį mokėti. Tad abejoti Širvintų rajono gyventojams teksiančia nauda nėra dingsties.

Proveržio paketas

Atsinaujinančioji energetika – nacionalinis Lietuvos tikslas, todėl buvo priimtas proveržio įstatymų paketas, kuriame nustatyti reikalavimai atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai ir nuosavai elektros gamybai.

Savivaldybėms nebereikia gaišti laiko nustatant kriterijus, procedūras ir kitokius veiksmus, reikalingus vėjo elektrinių plėtrai.

Pagal teisės aktus vėjo jėgainių parkams nebereikia rengti teritorijų planavimo dokumentų – specialiųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties vėjo elektrinių statybai.

Tačiau teisės aktai numato svarbių reikalavimų, pavyzdžiui, vėjo jėgaines nuo ypač svarbių, saugomų kraštovaizdžio ir paveldo objektų turi skirti atstumas, 10 kartų didesnis nei vėjo elektrinės stiebo aukštis – ne mažesnis nei 1,6 kilometro.

Draudžiama statyti elektrines ten, kur nepavyktų išlaikyti triukšmo (mažiau nei 45 decibelai) ir šešėliavimo (mažiau nei 30 val. per metus) reikalavimų.

Kad nebūtų prasilenkta su šiais reikalavimais, atstumas iki gyvenamosios vietos turėtų būti ne mažesnis kaip 350 metrų, o Širvintų rajone net patys projekto plėtotojai jį padidino iki 500 metrų.

Numatyta, kad 4 vėjo elektrinės stiebo aukščių (apie 640 m) atstumu privaloma gauti gyvenančių žmonių sutikimą dėl vėjo elektrinių statybos.

Kas mėto pėdas?

„Rajone yra dirbamų laukų, vietovių, kuriose nėra gyventojų. Puiku – ten ir tebūna statomos vėjo jėgainės, jūroje taip pat. Mūsų krašto žmonės nori gyventi normalioje aplinkoje. Pastatys jėgaines, viskas – jų nebenugriausi.

Gyvenu Širvintų rajone 35 metus. Paukščių pilna, pas mus netoli Alionių peri erelis rėksnys. Čia daug gamtos. Negi nėra pramoninių rajonų, kur investuotojai galėtų statyti jėgaines ir nesukti galvos? – svarstė vienas asociacijos „Kraštovaizdis“ narių Paulius Šironas. – Mes atstovaujame savo kaimo ir savo seniūnijos žmonėms. Tačiau Širvintų rajone ir seniūnija prieš mus, ir rajono valdžia.“

Priedanga perinčiais paukščiais yra tapusi dar viena asociacijos tema, kuria manipuliuojama. Jos pasamdyti atstovai nuolat rašo raštus įvairioms institucijoms apie vis naujas rajone atrastas peravietes ar rūšis, kurių anksčiau net nebuvo aptikta.

Tačiau pakartotinai patikrinus paaiškėja, kad asociacijos teikiama informacija yra neteisinga.

Yra ir kitų asociacijos teiginių, neatspindinčių realybės. Pavyzdžiui, rugsėjo 12-ąją „Kraštovaizdis“ Širvintų rajono savivaldybės administracijai suguldė raštą prašydamas informacijos apie specialiojo plano rengimą.

Rašte teigiama, kad 2022-ųjų kovą Širvintų rajono savivaldybės taryba nutarė rengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros plėtros savo teritorijoje specialųjį planą, numatant vėjo jėgainių ir saulės elektrinių statybą.

„Kadangi daugiau informacijos apie specialiojo plano rengimą nerandame, prašome informuoti, kokia rengimo eiga, kokie sprendiniai ir kas už jo rengimą yra atsakingas“, – taip kreipiamasi į savivaldybės administraciją.

Širvintų rajono savivaldybė ir pati pripurškė žibalo į ugnį savo interneto svetainėje rugpjūtį paskelbusi, kad merė Živilė Pinskuvienė pasirašė potvarkį, kuriuo šaukiamas skubus neeilinis tarybos posėdis, o jam su teisininkų, ekspertų pagalba teikiamas sprendimas dėl rajone šiuo metu negalimos vėjo jėgainių veiklos.

Tarybai buvo teikiamas sprendimas, kuriuo siūlyta nepritarti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programoms dėl vėjo jėgainių parkų plėtros Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje tol, kol nebus patvirtintas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – vėjo jėgainių parkų išdėstymo specialusis planas.

Įsiaudrinta avansu

Apie tarybos sprendimą informacijos vėliau neatsirado. Tad kaip yra iš tikrųjų?

„Savivaldybės taryba svarstė situaciją dėl specialiojo plano, bet atidėjo sprendimo priėmimą“, – patikino Širvintų rajono savivaldybei atstovaujančios advokatų kontoros teisininkas Jovitas Elzbergas.

„Šiuo metu vėjo jėgainių parkui yra rengiama PAV ataskaita. Kol jos niekas nematė, nėra net apie ką kalbėti, nors visi tai be paliovos daro. Tik tuomet, kai dokumentas bus pateiktas derinti, atsiras ir savivaldybės, ir kitų institucijų atsakomybė.

Iki tol gali būti tik suinteresuotos visuomenės – o asociacija „Kraštovaizdis“ tokia ir yra – norai stabdyti projektus arba nestabdyti bijant jų ar nebijant. Visuomeninės organizacijos turi teisę rašyti įvairius raštus, bet į jų raštus ne visi privalo atsižvelgti.

Informacija jiems gali ir turi būti teikiama, bet tik tokia, kokia tuo metu egzistuoja.

Savivaldybė pati nėra gavusi PAV ataskaitos, nežino, kokia ji bus, ir tik ją gavusi savo kompetencijos ribose vertins ir priims sprendimą. Derinimas su savivaldybe yra vienas būtinųjų darbų norint patvirtinti PAV ataskaitą.

Taigi per tarybos posėdį merė buvo iškėlusi klausimą: galbūt vertinant situaciją reikėtų priimti planavimo dokumentą.

Tačiau gavusi iš Vyriausybės atstovo, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų raštus taryba nusprendė nesvarstyti šio klausimo iš principo tol, kol nėra gauta PAV ataskaita.

Tik ją gavus bus regima, ar reikia keisti planavimo dokumentus, ar nereikia, ar atitinka PAV dabar galiojančius dokumentus, ar ne.

O asociacija „Kraštovaizdis“ visame tame procese nuo ankstyvo pavasario nuolat rašo raštus, ji turi teisę tai daryti.

Ji gina savo teises, bet tai gali būti daroma teisės aktų rėmuose. Kiek žinau, atsakymus į savo raštus asociacija gauna, nors ne visi atsakymai galbūt jiems tinka ar patinka.

Kita vertus, savivaldybė neprivalo atsižvelgti į viską, ko prašo „Kraštovaizdis“.

Ji neprivalo pagal asociacijos norą rengti specialaus plano, neprivalo teikti dokumentų daugiau, nei numato teisės aktai.

Visi yra įsiaudrinę ir, manyčiau, avansu, nes PAV ataskaita, tikėtina, spalio pabaigoje pirmiausia bus pateikta Aplinkos apsaugos agentūrai.

O štai tada dokumentas bus suderintas arba ne, ir visa tai suteiks teisę „Kraštovaizdžiui“ ginčyti atskirus jo punktus, vėjo parko projekto organizatoriams – taip pat“, – paaiškino J.Elzbergas.

Lietuva – be žmonių?

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, atsinaujinančioji energetika yra ypač svarbi Lietuvos nepriklausomybei.

„Tai – neginčytina. Juk yra nustatyti bendri ES šalims reikalavimai, kurie numato, kad vėjo jėgainių atstumas iki gyvenamųjų objektų turi sudaryti 4 stiebo aukščius. Jei jis mažesnis, tuomet reikia statybas derinti su gyventojais.

Tačiau nesąmoninga yra situacija, jei reikalaujama pustrečio karto didesnio atstumo – tokio, kokį sudaro 10-ies stiebų aukštis.

Jeigu norima, kad Lietuva būtų žalia, bet be žmonių ir be pramonės, tuomet tokių reikalavimų galima prigalvoti ir daugiau. Bet ar tokia kryptimi turime eiti?

Yra įrodyta, kad keturių stiebų aukštį atitinkantis atstumas yra pakankamas, ir tokiu atstumu esanti vėjo jėgainė nesukelia jokio neigiamo poveikio. Nebent tuomet, kai vėjas pučia nuo jos, galima girdėti lengvą ūžesį.

Turime vadovautis tomis pačiomis bendromis ES nustatytomis taisyklėmis. Kodėl Lietuva turi būti išskirtinė?“ – kalbėjo pramonininkų atstovas.

Pasak jo, tais atvejais, kai projektuojamų jėgainių teritorijos patenka į migruojančių paukščių kelius, jeigu tai daro neigiamą poveikį gamtai, privalu atsižvelgti į atliktų poveikio aplinkai tyrimų išvadas.

„Neturi būti kuriama būtent Lietuvai papildomų sąlygų.

Šiemet Lietuva importuoja net 62 proc. elektros energijos iš kitų šalių, tad atsinaujinančioji energetika yra ne kas kita, bet realios mūsų šalies nepriklausomybės klausimas. Jeigu ir toliau importuosime tokį milžinišką energijos išteklių kiekį, nepriklausomybė teliks iliuzija.

Visi projektai, susiję su vizualine tarša, nuolat sulaukia ir sulauks prieštaraujančiųjų. Kita vertus, ar gražūs buvo nuo sovietmečio likę ir laukuose bei gyvenvietėse išsikeroję elektros stulpai?

Su kiekvienu žmogumi, kiekvienu gyventoju, kurio namai patenka į vėjo jėgainių parko zoną, galima tartis. Bet jeigu maždaug 640 atstumu nuo jėgainės nėra gyventojų, priešinimasis – tai jau kabinėjimasis, kurio neturėtų būti“, – sakė V.Janulevičius.

Atsinaujinančioji energetika