Papildomas mokestis bankų negąsdina?
Anot Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos plėtros centro vadovo Luko Jakubonio, tik laiko klausimas, kada užsienio bankas žengs į Lietuvą ir tai bus ne maža, o „didelio kalibro“ finansų įstaiga. Galbūt rezultatus jau išvysime per ateinantį pusmetį ar metus.
Ir net naujasis bankų mokestis, kaip buvo kai kurių ekspertų prognozuota, investuotojų neišgąsdino.
„Iš potencialių bankų nė karto nesulaukiau klausimo apie jį. Tai rodo, kad šis klausimas turi minimalią reikšmę Lietuvos investiciniam klimatui, jeigu apskritai tokią turi.
Tai tikrai nėra vertinama kaip rizika ir jurisdikcijos patrauklumo nemažina.
Solidarumo įnašas yra laikina, trumpalaikė ir tikslinė priemonė. Yra aiškiai apibrėžta, kas jį turėtų mokėti, o naujai atėjusiam dalyviui įnašas nebūtų taikomas“, – portalui lrytas.lt komentavo L.Jakubonis.
Nors priemonė ir laikina, iš kur žinoti, kad vienąkart ją įvedus, tai nebus padaryta dar kartą?
Taigi vienas iš maniusiųjų, jog solidarumo mokestis Lietuvai pakiš koją, buvo Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus. Portalui lrytas.lt jis yra sakęs, kad politikai užsienio bankus gali kviesti kiek tik nori, jie dėl tokio apmokestinimo į Lietuvą tikrai nežengs, mat komerciniai bankai, kaip ir kiti verslai, turi tikslą užsidirbti, tad verčiau jiems veiklą vykdyti tokioje valstybėje, kurioje nėra papildomų mokesčių.
LB paskelbus žinią apie naują banką, A.Bartkus pripažino, kad tai bus savotiška pamoka visiems – dabar žinosime, jog mokestiniai instrumentai yra svarbūs, bet ne viską lemiantys. Tad galimybės, jog nauji bankai žengs į Lietuvą, galbūt ir sumažėjo, bet neišnyko.
„Bet vis tiek tikrai niekas nesidžiaugia dėl to mokesčio, nors galbūt ir per daug neišsigando. Užsienio bankai mąsto racionaliai, supranta rizikas, mato, kad Lietuvoje šis sektorius sulaukia išskirtinio dėmesio, gali bet kada būti apmokestinamas“, – portalui lrytas.lt teigė A.Bartkus.
Jis mano, kad galbūt apie atėjimą į Lietuvą svarstantys bankai ieško ir įvairių strategijų, pavyzdžiui, taikyti tokią palankią kainodarą gyventojams ir verslui, kad niekada netektų užsitarnauti solidarumo mokesčio, o kartu su itin patraukliais pasiūlymais perimtų nemažą dalį rinkos iš esančių bankų.
„Aš jų vietoje rinkčiausi būtent tokią strategiją“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog mokestinė ir investicinė aplinka yra itin svarbus aspektas derybų metu, bet, jo nuomone, daugelis užsienio bankų nusuka žvilgsnius nuo Lietuvos dėl rinkos dydžio. Būtent dėl to derybos visuomet būdavo, turbūt ir yra, sunkios.
„Į Lietuvą turėjo ateiti ne vienas bankas. Aš juos ir pats asmeniškai buvau kvietęs, kvietė juos ir buvusi Vyriausybė, kad šitą skandinavų oligopoliją išardytume, bet visus atbaidė rinkos dydis. Lietuva yra per maža rinka, tai ir buvo didžiausia kliūtis“, – portalui lrytas.lt kalbėjo politikas.
Jis buvo kreipęsis į ne vienos šalies bankus, tačiau pripažino, jog didžiausias dėmesys buvo sutelktas į kaimynės – Lenkijos – finansų įstaigas.
Atrodo, kad tai daroma ir dabar, mat, pasak LB atstovo, daugiausiai vilčių teikia derybos būtent su Vokietijos ir Lenkijos bankais.
„Bet jeigu ateis Lenkijos bankas, tai daugiau gali būti politinis, o ne ekonominis sprendimas, ypač turint omenyje tai, kad Lenkija turi vyriausybės valdomą banką, jeigu tai būtų jis“, – teigė S.Skvernelis.
Lietuvos gyventojams – tik pliusai
Pagrindine priežastimi, kodėl Lietuvai reikia naujo banko, L.Jakubonis įvardijo per didelę koncentraciją šalyje. Turime keletą bankų ar jų filialų, jų galbūt ir užtektų, jei ne didžiųjų skandinavų bankų sudaryta koncentracija, jie diktuoja konkurencines sąlygas kitiems.
„Gyventojai ir įmonės didžiąją dalį savo lėšų laiko skandinavų bankuose, kartu tai sumažina tų bankų paslaugų kaštus ir todėl jie gali pasiūlyti pigesnes paskolas. O mažesniems dalyviams sunku pritraukti indėlių, pigių lėšų, todėl jie priversti teikti paskolas brangesnėmis sąlygomis arba laviruoti su itin mažomis maržomis, kas irgi nėra visai tvaru.
Mes esame susikoncentravę į didesnius ar didelius bankus. Skatiname ateiti ir mažesnius bankus, aktyviai su jais kalbamės, bet įsisteigus mažesniems bankams prireiktų laiko, kol jie užaugs, ir tai gali užtrukti 10–30 metų. Jie sukurtų konkurenciją, mažintų koncentraciją, bet tik po 30 metų, o mes siekiame ne tokio rezultato.
Tuo metu į Lietuvą atėjęs didžiulis bankas iškart gali sukelti koncentracijos skilimo efektą, panašiai taip buvo ir su prekybos centrais, kai atėjo „Lidl“. Tad mes ieškome „Lidl“ bankiniam sektoriui, kad jis ateitų su fejerverkais ir atsigriebtų dalį koncentracijos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ argumentavo LB atstovas.
A.Bartkus svarsto, kad jei tai bus vienas iš pačių didžiausių Lenkijos bankų, per kelis metus jis „užkurtų skandinavams gerą pirtį“.
„Jei naujas bankas taikys palankesnes kreditavimo sąlygas gyventojams ir verslui, „Swedbank“ ir SEB bankai turės daryti tą patį. Jie tikrai nenorės lengvai atsisveikinti su klientais. Tai labai pagyvintų konkurenciją“, – teigė ekonomistas.
Tačiau, kaip pabrėžė S.Skvernelis, tai turi būti didelis bankas, teikiantis visas paslaugas, nuo kasdienių gyventojams iki verslų finansavimo, turintis savo padalinius Lietuvoje, į kuriuos klientai galėtų užsukti gyvai.
„Naujo žaidėjo atėjimas bent pakeistų esamą požiūrį į žmones, nes versle įprasta, kad klientas visada yra teisus, bet kai susiduriame su bankais, atrodo, kad klientas ne tik nėra teisus, bet dar ir tapęs kone jo įkaitu. Tad net požiūrio pakeitimas būtų svarbus ir naudingas“, – pareiškė politikas.
A.Bartkus įžvelgė ir dar vieną naudą – naujos ir gerai apmokamos darbo vietos.
„Tai labai gera žinia Lietuvoje esančių komercinių bankų darbuotojams, jų departamentų vadovams, analitikams, juk jie visi bus reikalingi naujajam bankui. Manau, kad visi šie darbuotojai jau dabar džiaugiasi, nes žino, kad matys naujus darbo skelbimus.
O jei esami bankai nenorės prarasti savo analitikų, protų ir intelekto, turės jiems daugiau mokėti“, – kalbėjo A.Bartkus.
Ir tokiu atveju neturėtume matyti augančių atlyginimų naštos pernešimo ant vartotojų pečių, t. y. paslaugų kainos neturėtų augti, mat kitu atveju tai bus tik dar viena paskata gyventojams perbėgti į kitą banką.
„Skandinavų bankai tiesiog turės aukoti dalį savo uždarbio“, – pabrėžė jis.
Be to, pasak ekonomisto, naujo banko žengimas į Lietuvą būtų ženklas ir kitoms korporacijoms, svarstančioms apie investicijas svetur. Tai parodytų, kad čia verta kurtis, šalis yra perspektyvi, galinti pasiūlyti tam tikrų naudų.
Reikėtų bankų iš tolimesnių šalių
Naujo banko atėjimas į Lietuvą – gera žinia, bet A.Bartkų labiau džiugintų, jei tai būtų ne Lenkijos ar Vokietijos, o Prancūzijos ar Ispanijos finansų įstaiga.
Kaip jis aiškino, Lenkijos ir Vokietijos ekonomikos itin susijusios su Skandinavija, tad jei, pavyzdžiui, Švedijos ekonomiką ištiktų krizė, tai paveiktų su ja susijusias šalis, tad ir Lenkiją, ir Vokietiją, kartu ir jų bankus, jų siūlomas kreditavimo sąlygas.
O štai Prancūzija ir Ispanija nuo Skandinavijos taip stipriai nepriklauso, be to, Ispanijoje taip pat bankams yra įvestas papildomas apmokestinimas, tad jie didelių pokyčių nepajustų, žinotų, kaip veikiama tokiose situacijose.
„Mums reikia diversifikuoti, paįvairinti savo bankų sistemą, kad jie tarpusavyje būtų kuo mažiau susiję. Bet galbūt tų šalių bankai nenori pas mus ateiti, galbūt turi planų kituose regionuose“, – svarstė A.Bartkus.
