Apie tai pašnekovai kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Esame arti ribos, bet realybė visada geresnė
„Biudžetas paserviravo nemažai palankių žinučių“, – INVL grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Turėtų kilti ir viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimai, ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), ir minimali mėnesio alga (MMA). Tai, anot I.Genytės-Pikčienės, duos impulsą visai darbo rinkai, mat kils ne tik mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų užmokestis, bus paveiktos ir kitų darbuotojų algos. Didės ir senatvės pensijos, vaiko pinigai.
„Dėl to biudžetas atrodo kontracikliškai, nes šiemet ekonomika susitrauks, o Finansų ministerija prognozuoja, kad ir kitais metais taip pat nebus didelio augimo. Tad viešieji finansai, biudžetas yra skatinantis vidaus ekonomiką vartojimu, bet tai vykdoma Europos Sąjungos (ES) nustatytuose rėmuose.
Žinoma, ekonomistai mato grėsmių, nes suplanuotas biudžeto deficitas yra arti raudonos Mastrichto kriterijaus ribos, arti 3 proc.“ – teigė ekonomistė.
Anot jos, rizikų, kad deficitas didės, tikrai yra, o, be to, palūkanos stipriai auga, Lietuva jau seniai nebesiskolina už neigiamas ar nulines palūkanų normas, tad skolinimuisi brangstant teks gerai apgalvoti kiekvieną siūlymą dėl papildomų lėšų arba imtis išlaidų karpymo.
Seimo nariai Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad šiuo metu numatyti skaičiai gali realybės neatitikti, mat ekonomika nuolat kinta. Jis pateikė pavyzdį – šiems metams buvo numatytas 4,9 proc. biudžeto deficitas, tačiau dabar turime siekiantį 2 proc.
Vienu biudžetu visų problemų išspręsti neįmanoma
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 715,3 mln. eurų, nors norėta kiek daugiau. Tačiau, pasak E.Gentvilo, susisiekimo ministras Marius Skuodis galėjo „šaukti, trypti kojomis, pūsti žandus, vartyti akis“, vis tiek skolintis daugiau nesiryžtama.
„Nepaisant išaugusios infliacijos, darbų kainos, kelių finansavimui lieka tokia pati suma, kokia buvo pernai ir šiemet. Tai tikrai yra atsitraukimas, bet bankų solidarumo įnašo – 130,5 mln. papildomų eurų – pinigai irgi nukeliaus į kelius.
Nors turės būti dvigubos paskirties – militarinės-civilinės – keliai, įskaitant kelių tiesimą statomų poligonų ar toliau vystomų poligonų viduje.
Tad Lietuvos gyventojai dalies tų pokyčių nepajus, nors pats matau ir prie Rūdininkų, ir prie Pabradės poligonų tiesiamus ar rekonstruojamus kelius, tad bent tose vietose žmonės išvys pokyčius“, – teigė E.Gentvilas, paminėdamas, kad visgi didesnius pasikeitimus gyventojai pastebės savo kišenėse dėl NPD, MMA didinimo, o ne gatvėse.
I.Genytė-Pikčienė akcentavo, jog vienu biudžetu visų problemų išspręsti neįmanoma, tad šiuo metu didinami atlyginimai, pensijos, kitąkart bus imamasi kitų bėdų.
„Bet pastangų dedama nemažai. Dalis skaudulių bus numalšinti, bet, jei sektoriams reikalingos sisteminės reformos, pokyčiai, kurie padėtų kardinaliai padidinti pajamas, ne 10 proc. ar mažiau, bet tiek, kiek iš tiesų nusipelno tos srities specialistai, tai, matyt, nepakanka kalbėti vien apie biudžetą, turėtų būti priimami sprendimai, kurie gerokai padidintų pinigų mastą. Bet reikėtų kalbėti apie tvarius finansavimo šaltinius, efektyvumo didinimą.
O ateinančių metų biudžetas netikėtų pokyčių nepateikė, nes mokesčių reforma nukeliama. Ta mokesčių reforma, apie kurią buvo tiek daug diskutuota, tiek ji buvo gvildenta, nėra tas sprendimas, kurio reikia Lietuvai. Ji neatliepia biudžeto perskirstymo, papildomų pajamų šaltinių poreikio. Tad gerai, kad ji buvo atidėta, galbūt pavyks subrandinti gerokai kokybiškesnį variantą“, – teigė ji.
Pageidavimams erdvės nedaug
Seimo narė socialdemokratė Rasa Budbergytė paminėjo, kad Vyriausybė pasinaudojo galimybe pateikti tokį biudžetą, kuris vos telpa į ribas, ir taip Seimui nepalikti nė menkiausios galimybės vykdyti „savo pageidavimų koncerto“.
Visgi E.Gentvilas mano, kad biudžetui atsidūrus Seime pageidavimų dar išgirsime.
„Kažkam apylinkėje reikia daržinės stogą suremontuoti biudžeto lėšomis ir kartais tai tampa svarbiau už valstybės interesą.
Bet tikiuosi, kad bent valdančiųjų sveikas protas nugalės ir bus kalbama apie valstybės interesą, o opozicija, prognozuoju, užpils masiniais prašymais valdžią dėl, taip tariant, daržinių stogų ir struktūrinių reikalavimų mesti kur nors šimtus milijonų. Dar nežinau, kiek fantazijos jie įjungs, bet tai bus daug radikalesni sprendimai“, – kalbėjo Seimo narys.
Tai koks tas biudžetas?
Finansų ministrė Gintarė Skaistė minėjo, kad tai – žmonių biudžetas, premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie saiko biudžetą, tuo metu opozicija rėžė, jog biudžetas per daug optimistinis.
„Jis per daug optimistinis ir per daug rinkiminis, nes labai daug pinigų planuojama išleisti gyventojų perkamajai galiai palaikyti. Tai nėra blogai, bet tai pinigai, kurie bus pravalgyti. Jie paskatins vidaus vartojimą.
Bet ar nebus taip, kad daugiau pravalgysime, nei kryptingai, protingai investuosime į mūsų ekonomikos augimą, konkurencingumą, tvarius dalykus. Juk dabar yra ekonominis, geopolitinis neapibrėžtumas, tai, kas darysis kitais metais mūsų eksporto rinkose, priklausys nuo ekonomikos, BVP augimo. O esant tokiam neapibrėžtumui, sunkmečiui, stabdomos tam tikros investicijos“, – teigė R.Budbergytė.
Tačiau, E.Gentvilo nuomone, šis biudžetas yra atspindintis realybę.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus antrino E.Gentvilui: „Būsiu nepopuliarios nuomonės, bet šio biudžeto nevertinu kaip rinkiminio. Šita Vyriausybė gyvena lyg kiekvieni metai būtų rinkimai.“
