Gydydami vėžiu sergančius žmones medikai pagalbos ieško pro rakto skylutę

Prieš kelerius metus tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio onkologinė liga taip supurtė valdininkus, kad dalis naujausių vaistų kone akimirksniu atsidūrė kompensuojamųjų sąraše. Bet po to Lietuva inovacijoms atsuko nugarą ir įsitvirtino Europos uodegikaulyje.

Pagal vėžiui gydyti skirtų inovatyvių vaistų prieinamumo tarptautinę statistiką Lietuva išlieka žemiausiose pozicijose.
Pagal vėžiui gydyti skirtų inovatyvių vaistų prieinamumo tarptautinę statistiką Lietuva išlieka žemiausiose pozicijose.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2023-10-11 10:51, atnaujinta 2023-10-11 14:54

„Turkijoje gydytis pigiau, todėl į ją suvažiuoja daug užsieniečių, nes jiems priimtinos privačios medicinos paslaugų kainos. Lietuvoje brangu“, – į puodelį pildamas espresą pratarė sostinės Vilniaus gatvėje esančios kavinės „Julius Meinl“ šeimininkas.

Lietuvoje su šeima jis gyvena 17 metų, tad gerai žino ir tai, kiek kainuoja medicinos paslaugos pas mus ir jo gimtojoje šalyje.

Tačiau Lietuva su Turkija turi vieną bendrą bruožą – ypač mažai vėžiu sergančių žmonių gali gauti naujausią gydymą. Pernai Europoje atliktas tyrimas, kurį padarė IQVIA – Tarptautinė sveikatos rinkos duomenų tyrimo bendrovė – parodė, kad Lietuva pagal inovatyvių vaistų pasiekiamumą iš 37 Europos šalių tebuvo 34 pozicijoje. Ji aplenkė tik Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Makedoniją.

Atliekant tyrimą buvo surinkta informacija apie 168 inovatyvius 2018–2021 metais registruotus vaistus, iš kurių 46 buvo onkologiniai vaistai. Iš pastarųjų Lietuvoje pernai buvo pasiekiami 4 preparatai – tiek pat, kiek Turkijoje ir Makedonijoje.

Prezidentūra neprakalbo

Didelę kampaniją dėl onkologinių ligų gydymo ir kontrolės pradėjo JAV. Jose didelės iniciatyvos ėmėsi prezidentas Joe Bidenas, pernai pareiškęs, kad Valstijų tikslas – per 25 metus pasiekti tokių pokyčių, kad 50 proc. vėžiu susirgusių žmonių būtų apskritai išgydyti, o kitais atvejais paversti vėžį lėtine, naujausiais vaistais kontroliuojama liga. Jis ir toliau laikosi šios nuostatos.

O ką apie vėžio gydymą ir tam skirtas inovacijas mano mūsų šalies prezidentas Gitanas Nausėda? Lietuvoje tai – didžiulė bėda. Valdžios institucijos nebendradarbiauja su inovacijas kuriančiu farmacijos verslu, o vėžiu susirgę žmonės gydomi ne tuo, kuo reikia, bet tuo, kas yra.

Ką daryti, kad atsirastų proveržis ir ligonius pasiektų tiksliai ir taikliai vėžį žudantys vaistai? Rugsėjo 25 dieną prezidento patarėjams nusiųsti klausimai taip ir liko pamiršti, nes ir priminus iki šiol niekas į juos nesureagavo.

Priminė S.Skvernelio ligą

„Žinote, kada pastarąjį kartą buvo pagerėjusi situacija ir daug inovatyvių vaistų iš Rezervinio sąrašo buvo perkelti į Kompensuojamųjų sąrašą? 2020-ųjų balandį – praėjus pusmečiui po to, kai tuomečiam premjerui S.Skverneliui buvo diagnozuota onkologinė liga.

Tai būta asmeninio jautrumo – Vyriausybėje buvo įsteigta darbo grupė dėl greitesnio inovatyvių vaistų kompensavimo. Ji surado sprendimų, ir ratas trumpam įsisuko“, – priminė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Bet po to viskas įklimpo į apatijos pelkę, stojo rutina. Įsigaliojo nauja vaistų kompensavimo tvarka – naujos taisyklės. Anot N.Čiakienės, farmacijos įmonių paraiškos vaistams kompensuoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) svarstomos ypač lėtai, kompetentingų specialistų valstybės aparate trūksta, procesai velkasi. Tada jau trūksta ir pinigų, nes jie planuojami pagal išnagrinėtų paraiškų skaičių.

„Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog pernai iš 46 naujai sukurtų naujų vaistų kompensuojami tik keturi.

Šiuo metu rezerve laukia dar 4 onkologinėms ligoms gydyti skirti vaistai, bet jiems pinigų nėra skirta. Juos perkėlus į kompensuojamųjų sąrašą turėsime tik 8 preparatus, ir Lietuva atsidurs dabartinėje Latvijos vietoje. Tad mūsų šalyje situacija išlieka gėdinga“, – kalbėjo N.Čiakienė.

Kas galėtų iš esmės pakeisti padėtį? Kol kas atrodo, kad tik susirgę aukšti valstybės pareigūnai ar jų artimieji.

Eilėje – dešimtys bylų

Nėra pinigų. Vieno ligonio vaistams prireikia tūkstančių eurų. Tai – argumentai, kurie kaip voratinkliai apraizgė sveikatos apsaugos institucijose dirbančių žmonių išmintį. Bet kodėl kitose šalyse, net gerokai ekonomiškai silpnesnėse, nėra tokios tragiškai blogos situacijos?

Pavyzdžiui, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra pateiktos, bet nepradėtos vertinti 34 inovatyvių vaistų kompensavimo bylos, dar 31 ankstesniais metais pateikta paraiška yra vertinama. Taigi vienos paraiškos keičia kitas ir nuolat eilėje sukasi apie 70 vaistų.

Kodėl viskas vyksta taip vangiai? Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakymas ir šioje vietoje yra šaltas kaip kirvis: VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyrius šiuo metu yra sukomplektuotas, jame dirba 16 žmonių.

Tačiau apskritai kodėl Lietuvoje reikia iš naujo vertinti inovatyvių vaistų poveikį, jeigu tai jau padarė ES narės, gerokai pranokstančios Lietuvą ir finansiniais, ir žmogiškaisiais ištekliais? Kodėl Lietuva negali pasinaudoti tų šalių institucijų išvadomis ir tokiu būdu sutaupyti ribotas lėšas bei brangų ligonių laiką?

Galbūt vietoj gremėzdiškos paraiškų vertinimo ir bylų rašymo sistemos Lietuvai pakaktų intensyvių derybų su gamintojais dėl palankių naujų, inovatyvių vaistų tiekimo kainų? O sveikatos technologijų vertinimą galima perimti iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ar kitų ekonomiškai stiprių šalių.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje reikalaujama, kad farmacijos įmonės pateiktų vaistų bylas. Jos už tai sumoka dideles pinigų sumas ir ilgai laukia atsakymų, pateks jų sukurti preparatai į kompensavimo sistemą ar nepateks.

„Tai sisteminė problema, nes Lietuvoje norima viską smulkiai ir papildomai reglamentuoti, įsivesti atskirą tvarką, patvirtinti metodikas. Tokiu būdu daug žmogiškųjų išteklių skiriama tuštiems apsisukimams.

Pavyzdžiui, yra įvairių krūties vėžio ligų, bet viena vėžio formų ypač agresyvi, ištinkanti jaunas, darbingo amžiaus moteris.

Tas „trigubai neigiamas“ krūties vėžys sudaro penktadalį visų krūties vėžio atvejų.

Daug metų nebuvo jokio veiksmingo gydymo, bet dabar yra sukurtos trys naujos molekulės (trys inovatyvūs preparatai) ir jos tebeguli Rezerviniame sąraše, nors daugumoje ES šalių jų paraiškos buvo skubiai įvertintos ir gydymas jau yra kompensuojamas.

Taigi esame įkirtę sau į koją – Lietuvoje trejus metus vargstama su ta VVKT sukurta komisija. Ištekliai riboti, procedūros kartojamos, nors jos jau yra atliktos pirmaujančiose ES valstybėse, kartu ir Čekijoje“, – sakė N.Čiakienė.

Tad ką regi medikai?

„Vaistų nuo vėžio prieinamumas yra ypač skaudi tema sergančiajam onkologine liga ir jo artimiesiems. Nors kasmet padaugėja naujų vaistų, Lietuvoje pokyčiai labai lėti, vaistų kompensavimo tvarka ilga ir sudėtinga.

Dalis tų pacientų, kuriems efektyvių vaistų reikia čia ir dabar, tų vaistų nebesulaukia.

Apmaudu ir liūdna dėl to, kad pagal tarptautinių vaistų prieinamumo vertinimo statistiką, kuri periodiškai pasaulyje pateikiama profesionalams ir visuomenei, Lietuva išlieka žemiausiose pozicijose. Proveržio šioje srityje tebelaukiame“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Tad kaip jaučiasi gydytojas, žinodamas, kad Lietuvoje neįmanoma skirti tokio gydymo, koks būtų taikomas kitose Europos valstybėse?

„Onkologai daro viską panaudodami savo žinias ir patirtį, kad vėžiu sergantis žmogus gautų veiksmingiausią gydymą reikalingiausiu momentu. Tuomet, kai išsenka gydymo galimybės šiuo metu kompensuojamais vaistais, gydytojai ieško kitų pagalbos būdų, pavyzdžiui, galimybių kviesti ligonius į klinikinius naujausių vaistų tyrimus ar pacientų paramos programas.

Naudojamės savo asmeniniais kontaktais kitose šalyse, kad mūsų onkologijos centrai būtų regimi tarptautinėje erdvėje ir ligoniai gautų daugiau gydymo galimybių.

Pavyzdžiui, su NSGO – Šiaurės šalių ginekologinio vėžio tarptautine organizacija – kontaktus užmezgiau prieš šešerius metus, kai grįžau iš Prancūzijos ir pradėjau dirbti NVI.

Per tą laiką subūrėme Baltijos šalių grupę. Iš Lietuvos, be NVI, į mūsų kvietimą bendradarbiauti atsiliepė Santaros klinikų ir Kauno klinikų onkologai. Užtat šiuo metu turime ypač vertingą bendrystę. Nuolat esame kviečiami į ginekologinio vėžio klinikinius tyrimus ir taip mūsų ligoniai gauna naujų gydymo galimybių“, – kalbėjo B.Brasiūnienė.

Anot jos, Lietuvoje veikia ir vaistų, skirtų retosioms ligoms gydyti, kompensavimo mechanizmas. Bet sergamumas solidiniais, kartu ir išplitusiais, navikais yra didelis, o kad vėžio forma atitiktų retos ligos terminą, yra specifiniai reikalavimai, tad vaistai tampa prieinami tik labai mažai daliai pacientų.

Pasak B.Brasiūnienės, yra dar vienas svarbus dalykas – tai precizinė medicina ir su ja susiję vėžio diagnostikos ir gydymo taktikų pokyčiai.

„Onkologijoje darbuojamės ta linkme, todėl svarbus ne tik inovatyvių vaistų, bet ir vėžio specifinių žymenų tyrimo kompensavimas. Tam būtina ruoštis.

NVI jau keletą metų atliekame naujo tipo – Biobanko klinikinius tyrimus, kurių metu yra ištiriami naviko biologinių ėminių žymenys. Pacientams, kurie pagal tam tikrus ligos kriterijus atrenkami tokiam tyrimui, tai nieko nekainuoja, užtat gydytojas gauna informaciją apie tai, kokie vaistai galėtų įveikti vėžį“, – sakė gydytoja.

Prancūzijos patirtis

Prancūzijoje, vienos ligoninės Onkologijos skyriuje, B.Brasiūnienė dirbo penkerius metus. Anot jos, visi Europoje registruoti naujausi vaistai tą ligoninę pasiekdavo per metus.

„Turėjau galimybę gydyti ligonius naujais pažangiais vaistais, tačiau kartu ten būdavo pasitikima ir gydytoju specialistu. Užtekdavo žodinio gydytojo patvirtinimo arba persiųstų vaistinei reikalingų duomenų, ir ji pasirūpindavo, kad reikalingi vaistai pasiektų ligoninę.

Prancūzijoje onkologai turi daug didesnę sprendimų laisvę parinkdami gydymo taktiką, ten mažiau formalumų, suvaržymų, daugiau pagalbinio personalo. Visa tai galiausiai nulemia, kad gydytojas specialistas gali pagal kompetenciją sutelkti dėmesį į savo darbą, dėl to paslaugų kokybė gera, o pacientai patenkinti gydymu“, – patirtimi pasidalino B.Brasiūnienė.

Po vieną – ne kariai

Pasak POLA direktorės N.Čiakienės, vėžys – kritinė liga, kuriai užklupus kiekvienas žmogus kabinasi už vilties pasveikti.

Tad jau pačioje pradžioje susiduriama su problema, kai gydytojas informuoja apie gydymo Lietuvoje galimybes, bet nepasakoja, koks jis yra moderniame pasaulyje.

„Susidaro dviprasmiška situacija – vieni ligoniai arba jų artimieji suskanta ieškoti naujausių gydymo būdų, o radę daro viską, kad gautų inovatyvų gydymą. Kiti ligoniai sako „yra, kaip yra“ – kovokime tomis priemonėmis, kurias turime.

Lietuvoje labai daug žmonių serga vėžiu, per metus ši liga diagnozuojama maždaug 18 tūkst. žmonių, ir pavienės iniciatyvos nieko nepakeičia. Tik valstybė turi imtis ir spręsti vaistų pasiekiamumo problemą visiems užtikrindama vienodas galimybes.

Savo ruožtu ligoniams sakome, kad laikas tarnauja jų naudai, todėl svarbu neprarasti vilties. Nuolat kuriamos naujos vaistų molekulės, naujos gydymo metodikos, pavyzdžiui, taikinių terapija, imunoterapija. Atliekant tyrimus paaiškėja, kad vaistai, sukurti vienai indikacijai, taip pat yra veiksmingi gydant ir kitokį vėžį“, – kalbėjo N.Čiakienė.

Draudimo spragos

Tuo metu, kai medikai kalba apie biurokratiją bei savus ir ligonių vargus, politikai baksnoja į „gyvulių ūkį“, kurį, anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, maitina ydingi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto formavimo principai.

Svarbiausias jų iki šiol nėra pakeistas. Tai net 23 išimtys arba lengvatos, kurios yra taikomos PSD įmokų mokėtojams.

Persvarstyti PSDF biudžeto formavimo nuostatas būtų pats laikas, nes netrukus jį pradės svarstyti Seimas. Teigiama, jog 2024-ųjų biudžetas bus 0,5 mlrd. eurų didesnis už šiųmetį, bet jį paaugins tik tai, kad kitąmet vėl didės minimali mėnesinė alga.

Šiuo metu savarankiškai besidraudžiantys asmenys, pavyzdžiui, turintys individualią veiklą arba ūkininkai, moka per mėnesį 58,6 euro PSD įmoką, arba 6,98 proc. minimalios algos, kuri šiuo metu sudaro 840 eurų.

Pagal darbo sutartis dirbantys žmonės sumoka socialinio draudimo ir PSD mokesčius nuo gautų pajamų. Tam iš viso su II pakopos pensijų kaupimu nuo algos atriekiama net 24,7 proc. pajamų, iš jų PSD įmokai skiriama 6,98 proc.

„Valstybės lėšomis draudžiama net 1,5 mln. asmenų, o už juos mokamos PSD įmokos yra dar mažesnės už besidraudžiančiųjų savarankiškai“, – patikino A.Matulas.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022-aisiais už vieną asmenį, apdraustą valstybės lėšomis, metinė įmoka sudarė 508,4 euro, šiemet – 537,7 euro, atitinkamai tai 42,36 ir 44,75 euro per mėnesį. Taigi pati valstybė taupo, dirbančiuosius apkraudama daug didesniais mokesčiais, bet negarantuodama pagalbos, kai sunkiai susirgusiems žmonėms jos ypač prireikia.

Valstybė elgiasi nesąžiningai – taupo, dirbančiuosius apkraudama daug didesniais mokesčiais, nei moka pati. O juk valstybės lėšomis draudžiami žmonės, kurie yra pažeidžiamiausi ir kuriems labiausiai reikia pagalbos. Tai – lyg juodoji biudžeto skylė.

Dar vieną lengvatą, anot A.Matulo, nori įsiūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) siekdama, kad valstybės lėšomis būtų apdraudžiama dar viena žmonių grupė – atvykstantys dirbti į Lietuvą aukštųjų technologijų specialistai ir jų šeimos nariai.

Nesusikalba tarpusavyje

Kodėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija pasiūlė valstybės lėšomis drausti atvykstančius aukštųjų technologijų specialistus ir jų šeimas?

„To mes kaip tik nesiūlome.

Priešingai, siūlome, kad įmokas mokėtų norintys apsidrausti, – patikino EIMIN „Lietuvos rytui“ atsiųstame atsakyme. – Visi legaliai dirbantys Lietuvoje asmenys, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir kvalifikacijos, moka PSD įmokas, turintys aukštą kvalifikaciją specialistai – taip pat.

Užsienio investuotojų įmonėse dirbantys žmonės, anot viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“, 2022-aisiais gavo 2,7 karto didesnes algas nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis, todėl šie asmenys sumoka proporcingai didesnes PSD įmokas. Tokių užsieniečių vaikai yra įtraukti į PSD draudžiamųjų grupę remiantis dirbančiojo asmens statusu.“

Anot EIMIN, aukštos kvalifikacijos specialistai užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę (laikiną leidimą gyventi), turi teisę atvykti į Lietuvą su šeima. Tokių užsieniečių pilnamečiams šeimos nariams nėra sudaryta galimybė mokėti PSD įmokas, kol jie nėra įdarbinti. Taip pat nėra įteisinta ir galimybė šias įmokas mokėti savarankiškai.

„Šios aplinkybės sąlygoja, kad, palyginti su kitomis regiono šalimis, Lietuvos integracinė aplinka yra nepatraukli atvykusiems aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimos nariams. Reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų nepakankamas prieinamumas lemia ir tai, kad įmonėms sunku konkuruoti dėl užsienio specialistų su kitomis Europos regiono šalimis.

Siekdami gerinti investicinę aplinką ir sudaryti patrauklesnes sąlygas užsienio talentams, pasirinkusiems Lietuvą, siūlome sudaryti sąlygas dirbančių užsieniečių sutuoktiniams patiems mokėti kasmėnesines PSD įmokas, kol jie nėra įdarbinti. Tokių asmenų šiuo metu, skaičiuojama, yra 8172. Dalis šios grupės asmenų jau dirba, o ateityje, skaičiuojama, šis skaičius mažės.

Priėmus siūlomą pakeitimą dirbančių užsieniečių sutuoktiniai įgis ne tik teisę, bet ir prievolę mokėti PSD. Įtraukus juos į savarankiškai mokančiųjų grupę dalis asmenų pateks į valstybės draudžiamųjų grupę. Tikėtina, kad tai būtų 10–20 proc. tikslinės grupės asmenų“, – paaiškino EIMIN.

Bendroji rinka – vienodos galimybės

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas:

„Mūsų asociacijoje irgi yra farmacijos įmonių, kuriančių inovacijas – taip pat. Po to, kai pasklido žinia apie prof. Virginijaus Šikšnio pasaulinio lygio atradimus ir jo pretendavimą į 2020-ųjų Nobelio chemijos premiją, į Lietuvą atėjo užsienio investuotojų. Jie dirba savo laboratorijose, ir esu linkęs tikėti, kad atsiras proveržis, – arba komponentų, arba ir pačių vaistų išradimų srityje.

Anksčiau mūsų valstybė turėjo sukūrusi strategiją, kurioje numatė, kad biotechnologijos sukurs 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet dabar ši dalis sudaro vos 0,6–0,8 proc. BVP.

Procentas buvo paaugęs, kai Lietuvos biotechnologai gamino komponentus preparatams – COVID-19 vakcinoms, bet dabar užsakymų skaičius menksta. Tas pat yra ir Airijoje, kurioje susitelkė daug farmacijos įmonių ir iš JAV. Jos turi mokslines bazes, bet jų kuriamas BVP ir Airijoje pradėjo smarkiai trauktis.

Kita situacija yra susijusi su vaistų inovacijomis, kurios nepasiekia Lietuvos. Perkamoji galia mūsų šalyje nėra didelė, gyventojų nedaug, o didelėms farmacijos įmonėms patrauklesnė yra didžiųjų valstybių rinka.

Manau, kad situaciją privalu pakeisti taip, kaip kadaise buvo pakeista telekomunikacijų rinka, ir dabar visoje ES mokame už šias paslaugas visose valstybėse vienodai.

Blogų pavyzdžių yra ir finansų sektoriuje, nes Baltijos šalys, būdamos labiausiai nutolusios nuo Vidurio Europos, už paskolas moka didžiausias palūkanas, nors Europos centrinis bankas jas nustato visiems vienodas.

O štai 10 proc. energijos išteklių perkame ES centralizuotai. Taip per pandemiją buvo perkamos ir COVID-19 vakcinos, taip pat turėtų būti perkami ir naujausi vaistai atsižvelgiant į gyventojų skaičių. Tokiu būdu jie pasiektų ir atokiausias Europos valstybes, Lietuvą – taip pat.

Jeigu Europoje esame bendroji rinka, kodėl kitose srityse negalime susitvarkyti taip, kaip pridera? Šiuo metu mes, pramonininkai, kalbame apie bendrą prieigą prie kapitalo, kad ji nebūtų suskirstyta regionais. Tą patį reikėtų daryti ir su sveikatos apsauga – būtina suvienodinti vaistų pasiekiamumo sąlygas, nes tik taip įmanoma pasivyti Europos senbuves.“

Nemato sunkiai sergančių žmonių kančių

Kaskart pakalbinus Sveikatos apsaugos ministeriją apie tai, kas daroma, kad kuo daugiau inovatyvių preparatų pasiektų sunkiai sergančius žmones Lietuvoje, yra atsakoma, jog situacija keičiasi į gera, jog statistika gerėja.

Pasak sveikatos apsaugos viceministo Aurimo Pečkausko, pagal kompensuojamųjų vaistų pasiekiamumą Lietuva atrodo neblogai, nes daugiau nei 600 rūšių vaistų padengiama visa bazinė kaina.

„Farmacijos industrijos asocijuotos struktūros kasmet atlieka tyrimą vertindamos visų naujų molekulių – rinkoje registruotų inovatyvių vaistų – kompensavimą. Tačiau jame nėra duomenų, kiek vaistų pasiekia ligonius per retų būklių gydymo kompensacijos mechanizmą. Taigi de facto Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas geresnis, nei rodoma tyrime.

Bet, žinoma, Lietuva – ne Vokietija, Šveicarija ar Olandija, mūsų BVP nėra toks, kad būtų galima įsileisti visas sukurtas naujas molekules, kurios kuria nedidelę pridėtinę vertę“, – teigė viceministras.

Tačiau naujų molekulių, kurios nesukuria pridėtinės vertės, Europos vaistų agentūra juk nė neregistruoja. Nereikia žvalgytis vien tik į Vokietiją ar Olandiją, nes Čekija, kurioje BVP nėra didelis ir kuri nėra ekonomiškai stipri, inovatyvių vaistų kompensavimo srityje yra viena iš Europos lyderių. Tai nulėmė tos valstybės tarnautojų požiūris į inovacijas ir jų darbas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.