Kaip informuoja bendrovė „Ignitis renewables“, skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
„Dėl projekto išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių užtikrins mažesnę šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo. Tai – didžiausias šiuo metu vystomas energetinis projektas Lietuvoje, kuri pirmoji iš visų Baltijos šalių turės jūrinio vėjo elektrinių parką“, – teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
Pasak jo, nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija.
Jūrinio vėjo projektų portfelio vystymas Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra atnaujintos „Ignitis grupės“ strategijos prioritetas. Šis laimėjimas yra svariai prisidės siekiant tikslo iki 2030 m. pasiekti 4–5 gigavatų (GW) instaliuotą atsinaujinančių išteklių galią.
Po VERT paskelbimo, „Ignitis renewables“ ir partneriai per ne ilgiau nei 3 mėnesius turės įsteigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri bus atsakinga už projekto valdymą ir įgyvendinimą. Šiai įmonei bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, suteikiantis teisę naudoti jūrinę teritoriją elektros energijos gamybai 41 metams.
Bendrovės teigimu, jūrinio vėjo plėtra ne tik pritrauks į Lietuvą privačių investicijų, sukurs naujų darbo vietų, vietiniam verslui suteiks papildomų užsakymų, tačiau naudinga ir pajūrio bendruomenėms.
Planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus, nes parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruoto ir į tinklą patiekto elektros energijos kiekio.
Taip pat viso projekto metu bus siekiama, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas ne tik prisidėtų prie klimato kaitos poveikio mažinimo. Taip pat bus diegiamos visos reikiamos priemonės, kad vėjo jėgainių parko poveikis paukščiams, jūros gyvūnams ir jų buveinėms bei visai Baltijos jūros ekosistemai, būtų kuo mažesnis.
Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 km2, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km.
Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, galimas maksimalus jų aukštis apie 300–350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.
VERT: pirmajame jūros vėjo parko konkurse su „Ignitis grupe“ dėl teisės statyti jėgaines varžėsi „Orlen“
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) oficialiai pripažinus „Ignitis renewables“ ir jos tarptautinį partnerį pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje plėtotoju, taryba atskleidė, jog antrasis konkurso dalyvis buvo „Orlen“ grupės bendrovė.
„Tai yra „Orlen“ įmonė „Orlen Neptun“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė VERT narė Jelena Dilienė. Ši įmonė plėtoja jūrinio vėjo elektrinių parkus.
VERT ketvirtadienio posėdyje oficialiai paskelbė „Ignitis renewables“ ir jos partnerį „Ocean Winds“ pirmojo 700 MW vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje plėtotoju.
„Ignitis grupės“ dukterinė įmonė aukcioną laimėjo pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį, tuo tarpu „Orlen Neptun“ pateikė 5 mln. eurų pasiūlymą.
„Šiandien oficialiai buvo užbaigtas pirmasis jūrinio vėjo konkursas Lietuvoje. VERT vienbalsiai pritarė tam, kad konkurso laimėtojų būtų paskelbtos jungtinės veiklos pagrindu dirbančios įmonės „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“, kuri registruota Madride“, – teigė J. Dilienė.
„Įmonės įsipareigojo pastatyti pirmąjį Lietuvoje jūrinio vėjo parką“, – teigė ji.
Aukcioną VERT paskelbė dar kovą. Taryba ketvirtadienį galutiniai patvirtino įmonių teisę statyti jūros vėjo elektrines po to, kai Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija rugsėjo pabaigoje nustatė, jog „Ignitis“ tarptautinis partneris atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Dabar bendrovės per 3 mėnesius turės įsteigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri ir vykdys jėgainių plėtros projektą. Šiam juridiniam asmeniui bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai 41 metams.
„Bendra įmonė kreipsis į VERT su prašymu gauti leidimą jūrinės teritorijos eksploatavimui ir elektros energijos iš jūrinio vėjo gamybai. Turint tą leidimą, įmonė galės pradėti statybos procedūras, galės vystyti elektrinę“, – teigė J. Dilienė.
„Procesas, aišku, imlus laikui, sudėtingas, bet tikimės, kad iki 2030 m. parkas pradės veikti“, – pridūrė VERT narė.
Bendrovė parką statys be valstybės paramos.
Kitų metų pradžioje VERT tikisi paskelbti ir antrojo 700 MW galios konkursą. Jame, skirtingai nei pirmajame, numatyta valstybės paramos schema, kuria galės pasinaudoti teisę plėtoti projektą laimėjęs vystytojas.
2030 m., įgyvendinus abu bendros 1,4 GW galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektus, tikimasi, jog teritoriniuose vandenyse ties Palanga pastatytos jėgainės sugeneruos iki 6 TWh elektros energijos – apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projektai turėtų pritraukti apie 3 mlrd. eurų investicijų, sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų.
