„Pasakysiu priešingai nei daugelis komentatorių arba politikų – jie sako, kad tai yra rinkiminis biudžetas. Man nepanašu, kad tai yra rinkiminis biudžetas ir tą būtų galima argumentuoti skaičiais. Biudžete numatytas 20 proc. deficitas, jei lyginame, kokia dalimi išlaidos viršija pajamas. Kitiems metams suprojektuotas 3,5 mlrd. atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų. Praėjusiais metais buvo 19 proc., užpraėjusiais – 25 proc.
Kitaip tariant, ši Vyriausybė gyvena kaip ir ankstesnės Vyriausybės, mūsų pajamos yra visada labai stipriai atsiliekančios nuo išlaidų, ko gero, nekalbame apie labai saikingą finansinės perspektyvos planavimą. Ir taip buvo visada. Rinkimai neturėjo įtakos šios Vyriausybės pirmenybėms. Jie nuosekliai įgyvendina savo programą – pirmoje vietoje visada buvo socialiniai reikalai, gynybos reikalai, švietimas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ vardijo A.Bartkus.
Jis priminė, kad kitais metais suplanuota 12 proc. padidinti išlaidas socialinei apsaugai, 13 proc. – viešajam saugumui, 16 proc. – gynybai, 13 proc. – švietimui.
Anot ekonomisto, numatytas deficitas – gan didelis, bet reikia nepamiršti, kad tai yra tik planas.
„Kai Lietuvos bankas ar Finansų ministerija pateikia skaičius planavimui, šie skaičiai visada būna šiek tiek pesimistiniai. Naudojamas ne labiausiai tikėtinas, o kiek pesimistinis scenarijus. Realybėje visada pasirodo šiek tiek geriau.
Šių metų pirmą pusmetį buvo suplanuota maždaug 7,6 mlrd. pajamų, tačiau faktinės pajamos buvo geresnės, jos siekė beveik 9 mlrd. eurų. Išlaidos buvo suplanuotos apie 9,5 mlrd. eurų, tačiau iš tikro jos siekė 7,5 mlrd. eurų. Vadinasi, pirmą pusmetį Lietuva pabaigė ne su planuotu 2 mlrd. deficitu, o su daugiau nei 1 mlrd. pertekliu. Žinoma, nereikia pamiršti, kad biudžetas planuojamas visiems metams, o ketvirčiai būna nevienodi, todėl dabar šie pertekliai jau ištirpę. Šie metai bus pabaigti su deficitu, bet mažesniu nei anksčiau“, – komentavo A.Bartkus.
Pasak ekonomisto, 2022 metams buvo planuotas 25 proc. deficitas, o realybėje jis siekė tik 14 proc.
„Pavojaus varpai skamba dėl per didelio noro išlaidauti, o tai veda prie nestipriai, bet augančios skolos. Tai gali komplikuoti šalies gyvenimą ekonomiškai sunkiu laikotarpiu, ilgalaikėje perspektyvoje šie dalykai lieka su klaustukais. Tačiau vertinant per trumpalaikę prizmę, matyti nuosaikus, kryptingas judėjimas pirmyn, konstruojant socialdemokratinę gerovės valstybę“, – šnekėjo jis.
Numatyta, kad minimali mėnesinė alga (MMA) bus didinama 10 proc.
„MMA turi sudaryti apie 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar MMA jie didina 10 proc., kas atrodo mažoka, bet reikia nepamiršti, kad yra dar ir neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) – jis keliamas 20 proc. Jei paimtume MMA „į rankas“ ir jos santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu, kaip ir viskas atrodo tvarkoje, bet yra pora negerų dalykų. Ko gero, protingesnis variantas būtų buvę šiek tiek sparčiau indeksuoti MMA ir mažiau pakelti NPD.
Dabar bus taip, kad MMA gaunantys asmenys nesumokės labai daug mokesčių. Padidindami šių asmenų vartojimo galimybes, mes jas padidiname valdžios ir valstybės pajamų sąskaita. Mes leidžiame vartotojams gauti aukštesnes pajamas, bet dalinai mažesnių mokesčių, kurie bus surinkti į biudžetą, sąskaita. NPD reikėtų kelti saikingiau, o mokestinę naštą palikti verslui ant pečių. Egzistuoja tam tikros protingo biudžeto linijos, kurių nevalia peržengti. Panašu, kad jos yra peržengiamos ir tai nėra gerai, nes dalis MMA mokančių įmonių sukčiauja, nemoka mokesčių. Dabar mes jiems dar šiek tiek palengvinsime situaciją. Nemanyčiau, kad tai protingas sprendimas“, – kritikavo pašnekovas.
