Orientuojasi į regionus
„Mes startuojame Anykščiuose, nes šis miestas – tikriausiai vienas iš tų rajono centrų, kuris efektyviausiai išnaudoja ne tik investicijas, bet ir žinomumą. Vienas pagrindinių dalykų, susijęs su Europos Sąjungos investicijomis, – tai Lajų takas, – kalbėjo A.Malinovskis, – „Šios kampanijos metu aplankysime apie 15 miestų, o labiausiai orientuojamės į mažesniuosius.“
Pasak A.Malinovskio, dažniausiai projektus sugalvoja, juos teikia tam tikri projektų vykdytojai: „Bet vartotojai esame mes patys. Idėja yra žmonėms priminti apsidairyti ir pamatyti, kaip miestas išgražėjo. Šie metai yra pereinamieji – baigiasi vienas, 2014–2020 metų ES investicijų periodas, ir prasideda kitas, todėl mes norime parodyti geruosius projektus, gerąsias istorijas. Įsibėgėjus naujajam periodui, skelbiama labai daug kvietimų – tai ir saulės baterijos, energetika, vandenvala, švietimas, socialinė apsauga, kvietimai jauniems verslams, kurie arba nori pradėti verslą, arba save auginti. Tokiems projektams atsiranda vis daugiau galimybių ir lėšų, tereikia paprasto dalyko: pasakyti „reikia“, – tikino pašnekovas: „Labai daug lėšų skiriama ir instituciniams projektams. ES finansavimą, už kurį gali įrengti, pavyzdžiui, apžvalgos bokštą, pažintinį taką, renovuoti mokyklą ar įkurti naują laboratoriją ir t.t.“
Pasinaudoti ES lėšomis gali ne tik verslas, švietimo sektorius, tačiau net ir jautriausios socialinės grupės – pavyzdžiui, vieni gyvenantys senyvi žmonės.
„Iki šiol kalbėdavome, kad jei vienam žmogui sunku, jis turi važiuoti į globos įstaigą. Tačiau gali būti ir kitaip: jau kelinti metai vyksta nacionalinis projektas finansuojamas ES investicinių fondų, kuomet senoliams yra suteikiama pagalba į namus. Žmogui niekur išvykti nereikia – pagalba atvažiuoja pas jį. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba į socialinį skyrių ir žmogui bus suteikta pagalba“, – ES investicijų privalumus vardijo A.Malinovskis.
Skiriami konsultantai
Pasiteiravus, ar žmonės žino, kad gali pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, projekto sumanytojas kalbėjo: „Galiu remtis dviem šaltiniais: vienas šaltinis yra tyrimai, kitas – važinėjimas po miestus ir dalyvavimas vadinamosiose „Spiečių“ renginiuose. Kalbant apie tyrimus – jie rodo, jog tiems, kas ieško projektams pinigų arba investicijų, informacijos užtenka. Kolegos iš Inovacijų agentūros žmogaus, kuris paskambina pasiteirauti apie projektus, taip lengvai nepaleidžia: iš karto yra paskiriamas konsultantas, kuris padeda viską susitvarkyti.“
Tačiau būna ir kitaip: žmonės kreiptis dėl ES finansavimo tiesiog nedrįsta.
„Tad mūsų pagrindinis noras pasakyti žmonėms – išdrįskite. Gausite konsultantą, kuris padės projekto paraišką užpildyti, pakonsultuos visais rūpimais klausimais. Taip pat, jei iškyla buhalteriniai, teisiniai klausimai – yra mentoriai iš verslų, kurie suteikia pagalbą. Rodydami sėkmės istorijas, stengiamės jas pateikti netipiškas: sakykime, žmonės grįžo iš emigracijos ir atidarė šokolado fabrikėlį, arba – išvažiavo iš Vilniaus į rajoną ir ėmė siūti drabužėlius šuniukams“, – pasakojo A.Malinovskis.
Skirs per pusantro milijardo eurų
Europos Sąjungos biudžetas – tai biudžetas, surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje narėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. ES pinigai yra skirti investicijoms.
Tolygiam šalies vystymuisi bus investuojama į dešimt Lietuvos regionų centrų, realizuojant jų ekonominį potencialą. Taip investicijų naudą pajustų viso regiono gyventojai. Regionams bus skiriama 1,62 mlrd. eurų ES lėšų: regionai patys planuos investicijas, bendruomenės susitars dėl būtinų projektų.
Per dvi dešimtis metų ES investicijos prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės ir pakeitė mūsų šalies veidą.
Informaciją apie visus projektus ir kvietimus galima rasti www.esinvesticijos.lt.
Renginiai iš dalies finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis.
