Australijos analitikos centro „Institute for Economics & Peace“ paskelbto šių metų Pasaulio taikos indekso (PTI) duomenimis, Danija Baltijos jūros regione užima pirmąją vietą (2-ą vieta Pasaulio taikos indekso (PTI) lentelėje), Suomija – 2-ą vietą (13-ą vieta PTI), Vokietija – 3-ą vietą (15-ą PTI), Estija – 4-ą vietą (25-ą PTI), Latvija – 5-ą vietą (27-ą PTI), Švedija – 6-ą vietą (28-ą PTI), Lenkija – 7-ą vietą (29-ą PTI), Lietuva – paskutinę 8-ą vietą (36-ą PTI).
„Lietuvos PTI 2023 metais yra dviem pozicijom blogesnė nei 2022 metais“, – feisbuke pastebėjo V. Janulevičius.
„Jau žinome, kad pastaraisiais metais viena pagrindinių bet kokių tarptautinių investuotojų aptarinėjama tema yra geopolitika ir, be abejo, iš to išplaukiantis naratyvas, kaip sumažinti verslo rizikas. Kol politikai „deriskina“ (mažina rizika – ELTA) Kiniją, verslas „deriskinasi“ nuo politikos.
Panašu, kad būtent tai matome Lietuvos atveju, kurioje 2022 metais grynosios tiesioginės užsienio investicijos buvo mažiausias tarp visų Baltijos šalių ir siekė tik 1 proc. BVP (Pasaulio bankas, 2023), kai dar 2019–2021 metais vidutinės metinės grynosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 6,2 proc.
Nei Lenkijoje, nei Estijoje, nei Latvijoje tokio grynųjų tiesioginių užsienio investicijų smukimo tuo pačiu laikotarpiu nefiksuojama. Estijoje 2019–2021 metais vidutiniškai siekė 13,7 proc. BVP, o 2022 metais – 3,8 proc., atitinkamai, Latvijoje – 5,1 proc. BVP ir 3 proc. BVP, o Lenkijoje – 3,9 proc. BVP ir 5,1 proc. BVP. Vidutinės grynosios tiesioginės užsienio investicijos visose keturiose šalyse 2022 metais siekė 3,2 proc. BVP“, – dėstė V. Janulevičius.
Jo vertinimu, dabar pats užsiduoti sau klausimą, ką turėtume daryti kitaip.
„Jau girdžiu daugybę balsų, sakančių, kad tai lemia vien mūsų geopolitinė padėtis. Bet ar tikrai?
Ar neatsitiko taip, kad mes, viena vertus, leidome sau piktnaudžiauti tiesioginių išorinių grėsmių Lietuvai naratyvais ir ne kartą ir ne du tiesiog perlenkėme lazdą, kita vertus, visiškai numojome ranka į tai, kaip tai veikia mūsų investicinį klimatą, kuris ir taip nedžiugino ypatingu patrauklumu.
Nesakau, kad kai kurie mūsų kaimynai nekelia mums labai rimtų saugumo iššūkių, bet juk pamokas mokomės, į krašto apsaugą investuojame, esame pilnaverčiai NATO nariai.
Gal laikas pasidaryti išvadas ir pasimokyti iš kaimynių netelkti dirbtinai pavojaus debesų virš Lietuvos.
Manau, ypač šis raginimas aktualus artėjant net trejiems rinkimams. Niekas neneigia, kad turime toksiškus kaimynus, bet žinutė „Lietuva – saugi šalis“ turėtų dažniau būti mūsų politinėje darbotvarkėje“, – komentavo LPK prezidentas.
