Tvarumas – mada ar būtinybė: aktualūs klausimai tvarumo konsultantams

Kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės ar bendruomenės politikos dalimi? Ką suteikia tvarumo strategijų kūrimas? Kodėl jau šiandien reikėtų pradėti matuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai ir kodėl įmonei, nusprendusiai eiti tvarumo keliu, visų pirma derėtų kreiptis į šios srities specialistą? Šiais ir kitais aktualiais klausimais kalbiname tvarumo konsultantus.

Laimės tos įmonės, kurios tvarumo klausimais pradės rūpintis jau šiandien.
Laimės tos įmonės, kurios tvarumo klausimais pradės rūpintis jau šiandien.
Donatas Kuras.
Donatas Kuras.
CSRD taikymas.
CSRD taikymas.
Inga Karaliūnaitė.
Inga Karaliūnaitė.
Vita Sabalytė.
Vita Sabalytė.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-10-19 09:27

Laimės tos įmonės, kurios tvarumo klausimais pradės rūpintis jau šiandien

Donatas Kuras („Kuras ir partneriai“ vadovas) yra tarptautiniu lygiu sertifikuotas tvarumo ir verslo atsakomybės (CSR) specialistas, turintis 15 metų patirtį tvarumo / CSR, taip pat konsultavimo bei komunikacijos srityse. Jo vadovaujama komanda teikia platų spektrą su tvarumu susijusių paslaugų: mokymai, poveikių analizė pagal dvigubo reikšmingumo principą, suinteresuotųjų įtraukimas, tvarumo strateginių sesijų moderavimas, tvarumo / tvarios veiklos strategijos ir reikiamų politikų parengimas bei diegimas, tvarumo raportavimas ir ataskaitų rengimas bei komunikacija, ataskaitų bei tvarumo strategijos / veiksmų vertinimas / auditavimas, konsultacijos įvairiais tvarumo įgyvendinimo klausimais, CO2 pėdsako skaičiavimas ir kita.

Daugiau informacijos: www.tvarumas.eu

Kalbiname Donatą Kurą, „Kuras ir partneriai“ vadovą.

– Taigi, tvarumas – mada ar būtinybė?

– Neabejotinai būtinybė. ES Žaliasis kursas nustato aiškią kryptį, kur judame – link ekonomikos, kuria nebebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai, o ypač – klimato kaitai. Tam numatytos įvairios tikslinės priemonės bei atitinkami finansiniai instrumentai. Įvairių sektorių laukia transformacija, o tų verslų, kurie nesugebės prisitaikyti prie kintančių reikalavimų bei tapti tvaresniais, ateitis tampa miglota.

Be to, pernai priimta ES Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (angl. CSRD), šiemet parengti ES Tvarumo atskaitomybės standartai (angl. ESRS) – jie gerokai padidina skaičių įmonių, kurioms bus privaloma raportuoti su tvarumu susijusią informaciją bei rodiklius. Jei už 2024 metus pagal naujuosius standartus turės raportuoti įmonės, kurios tą jau daro pagal ankstesnę direktyvą, tai už 2025-uosius jau reikės raportuoti ir įmonėms, kurios atitiks bent 2 iš 3 numatytų kriterijų: turto vertė > 20 mln. Eur, apyvarta > 40 mln. Eur, darbuotojų skaičius > 250. Preliminariu vertinimu, Lietuvoje tai palies apie 400 įmonių.

– Kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės politikos dalimi? Ką suteikia įmonei tvarumo strategijų kūrimas?

– Tvarumas apima įmonės poveikio aplinkai valdymą, socialinį poveikį bei valdyseną – vadinamąsias ESG (angl. environmental, social, governance) sritis. Jų tinkamas valdymas (neigiamų poveikių mažinimas ir teigiamų poveikių didinimas, su tvarumu susijusių rizikų valdymas ir galimybių išnaudojimas) bei transformacija tvaresnio verslo modelio link sukuria daug pridėtinių verčių įmonei. Pavyzdžiui, efektyvesnė veikla, kaštų valdymas, didesnis produktyvumas, geresnė reputacija bei santykiai su suinteresuotosiomis šalimis, talentų pritraukimas, darbuotojų ir klientų lojalumas, geresnė prieiga prie finansinio kapitalo, inovacijos bei naujos rinkos ir pajamų galimybės – visai tai didina įmonės konkurencingumą bei užtikrina ilgalaikę tvarią veiklą, taip pat didina įmonės vertę. Ir tai įrodyta ne tik įvairių įmonių praktiniais pavyzdžiais, bet ir moksliniais tyrimais.

– Kodėl įmonėms jau šiandien reikėtų pradėti matuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai – CO2 pėdsaką?

– Nereikėtų neigiamo poveikio aplinkai susiaurinti iki CO2 (tiksliau būtų sakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), nes poveikį klimato kaitai daro ir metanas (CH4), azoto oksidas (N2O) bei kiti junginiai), kadangi įmonės poveikis aplinkai neigiamas gali būti įvairiose srityse – atliekos, vandens naudojimas ir nuotekos, oro tarša, poveikis bioįvairovei ir t.t.

Visgi, kadangi klimato kaita yra vienas iš aktualiausių aplinkos klausimų, natūralu, kad skiriamas didelis dėmesys ŠESD (CO2 ekvivalento) skaičiavimui. Šis rodiklis numatytas ir ES Tvarumo atskaitomybės standartuose. Tad net jei jūsų įmonė ir nedaro didelio poveikio klimato kaitai, o jūsų CO2 pėdsakas mažas – tikėtina, kad šių duomenų iš jūsų paprašys didesnės įmonės, kurių vertės kūrimo grandinės dalimi (tiekėjais) esate, bankai ar kitos institucijos, į kurias kreipsitės finansavimo.

– Teko skaityti, jog prie įmonių keliamos taršos prideda net ir kavos pertraukėlė su kolegomis: tai pokštas ar realybė?

– Viskas turi vienokį ar kitokį poveikį, tačiau derėtų įvertinti šio poveikio dydį. Tam svarbu atlikti poveikių bei reikšmingumo analizę – kad būtų nustatytos sritys, kuriose įmonė daro didžiausią poveikį, bei sritys, kurių finansinis poveikis įmonei gali būti didžiausias (vadinamasis dvigubo reikšmingumo, angl. double materiality, principas). Tai svarbu, siekiant, kad įmonės pastangos tvarumo srityje būtų sutelktos į svarbiausias sritis.

– Ar ryškėja tendencija, jog klientai vis daugiau renkasi tvarias prekes ar paslaugas, o verslas ieško partnerių, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai?

– Dirbdamas su įmonėmis tvarumo srityje dažnai išgirstu, kad vienas pagrindinių motyvų, kodėl nusprendžiama rengti tvarumo strategiją, – darbuotojų spaudimas. Kovai dėl talentų aštrėjant ir į darbo rinką ateinant vis daugiau jaunosios kartos atstovų, spaudimas įmonėms būti tvaresnėmis tik didės.

Žinoma, auga ir vartotojų, kuriems rūpi tvarumas, skaičius – tačiau čia egzistuoja ir vadinamasis „žaliasis smegenų plovimas“ (angl. greenwashing), kai yra manipuliuojama teiginiais, jų dviprasmiškumu ir nėra pateikiami įrodymai. Bet ir tai greitu metu baigsis – ES jau parengti atitinkami kelių direktyvų pakeitimo projektai, kuriais siekiama riboti aiškiais tikslais ir rodikliais nepagrįstus, miglotus, generalizuotus įmonių teiginius apie poveikį aplinkai, ekologiškumą ir socialinį poveikį. Šie teisės aktai turėtų būti taikomi jau po kelerių metų, be to, numatomos gan didelės baudos už jų pažeidimus.

Atsakant į klausimą dėl partnerių – tikrai taip, tvarumas vertės kūrimo grandinėje tampa vis dažnesne įmonių tvarumo strategijos dalimi. Tvarumo kriterijai įtraukiami į pirkimų ir tiekėjų atrankos sąlygas, sutarčių priedus. ES Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva tai irgi skatina, be to, didelėms įmonėms planuojama taikyti ir ES išsamaus patikrinimo (angl. due dilligence) direktyvą, kuri įmonėms numatys atsakomybę už galimą bei realų poveikį aplinkai ir žmogaus teisėms jų vertės kūrimo (tiekimo) grandinėje.

– Kodėl įmonėms, nusprendusioms žengti tvarumo keliu, derėtų visų pirma kreiptis į tvarumo konsultantą?

– Tvarumo tema yra itin plati, o reikalavimai nuolat kinta. Tvarumo konsultantas gali padėti susigaudyti, kas šiuo metu yra prioritetas jūsų bendrovei, padėti atlikti poveikių analizę, parengti strategiją, įtraukti ir edukuoti darbuotojus, patarti praktiniais su tvarumu susijusiais klausimais, padėti raportuoti bei tinkamai komunikuoti šia tema. Žinoma, tam svarbu pasirinkti patikimą konsultantą, kuris turi ilgametę darbo su įvairių sektorių įmonėmis tvarumo tema patirtį bei reikiamas vadybines kompetencijas. Taip pat svarbu suprasti, kad dėl ES reguliavimo, tvarumo reikalavimai vienu metu palies labai daug įmonių. Laimės tie, kurie pradės tam rengtis iš anksto, nes reikiamas kompetencijas ir patirtį turinčių konsultantų šiuo metu gerokai mažiau nei įmonių, kurioms reikės pagalbos. Mano patarimas – jei raportuoti jums reikės už 2025 metus, jau kitąmet verta atlikti poveikių analizę, pasirengti strategiją bei pradėti sekti atitinkamus rodiklius.

Tvarumas – puikus įrankis įmonėms pamatuoti savo daromą poveikį visuomenei ir aplinkai

„Lewben“ įmonių grupė savo klientams teikia finansų planavimo, teisės, mokesčių, verslo konsultavimo bei apskaitos, taip pat gerovės valdymo paslaugas. Organizacijos tikslas – užmegzti atsakingą partnerystę su klientais, kolegomis ir bendruomenėmis bei padėti užtikrinti jų sėkmingą klestėjimą.

Tvarumo srityje „Lewben“ teikia platų spektrą paslaugų: atlieka organizacijų tvarumo būklės vertinimus, padeda parengti tvarumo strategijas, susijusias politikas ir ataskaitas bei valdyti tvarią tiekimo grandinę ir ieško galimybių, kaip pritraukti organizacijos veiklai reikiamų žaliųjų investicijų. Taipogi, rūpinasi, kaip organizacijoms valdyti ir sumažinti rizikas bei tapti tvaresnėmis ir draugiškesnėmis aplinkai.

Kalbiname „Lewben“ tvarumo ir aplinkosaugos ekspertę Ingą Karaliūnaitę.

– Taigi, tvarumas – mada ar būtinybė?

– Šiandien tvarumo tema itin aktuali ir ja daug kalbama, visgi tvarumo sąvoka suprantama gana dviprasmiškai – vieniems tai nusibodusi, anksčiau labai madinga buvusi tema, kitiems – nuo verslo neatsiejama dalis, kurią formuoja vertybės, įsigalioję teisės aktų reikalavimai bei besikeičiantys rinkos poreikiai. Jeigu paklaustumėte, kaip aš vertinu tokią situaciją, atsakyčiau – teigiamai, nes ne tik išsigrynina verslų vertybės, bet ir užtikrinamas atsakingesnis požiūris į viešai atskleidžiamos informacijos pagrįstumą, išvengiant skambių marketinginių pareiškimų.

– Kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės politikos dalimi?

– Tvarumas – puikus įrankis įmonėms pamatuoti savo daromą poveikį visuomenei ir aplinkai visais svarbiausiais aspektais per aplinkosaugos, socialinę ir valdysenos prizmę. Kuo anksčiau įmonės šį įrankį įvaldys ir įtrauks į savo darbotvarkę, tuo greičiau pajaus pridėtinę vertę savo verslo perspektyvoms. Darbuotojai nori dirbti pas atsakingus darbdavius, visuomenė renkasi mažesnį poveikį aplinkai darančią prekę ar paslaugą, verslas ieško ilgalaikių ir patikimų partnerių, investuotojai nukreipia finansinius išteklius į mažesnės rizikos objektus.

– Ką suteikia įmonei tvarumo strategijų kūrimas?

– Įmonė įgyvendindama tvaraus verslo strategiją ekonominių rezultatų siekia ne tik vadovaudamasi gerosios valdysenos principais, bet juos papildydama aplinkosauginiais ir socialiniais aspektais. Visapusiškas požiūris kelia nemažai iššūkių ir trumpuoju laikotarpiu gali pareikalauti nemažai išteklių, tačiau tuo pačiu atveria naujas galimybes, leidžia laiku identifikuoti rizikas ir jas tinkamai suvaldyti, todėl ilguoju laikotarpiu – vienareikšmiškai prisidės prie verslo augimo ir atneš finansinės naudos. Labai svarbu, kad tvarumo klausimai būtų integruoti į verslo strategiją, juos palaikytų įmonės aukščiausia vadovybė, o visi darbuotojai žinotų ir suprastų – kas, kodėl ir kada buvo, yra ir bus daroma ateityje.

– Kodėl įmonėms jau šiandien reikėtų pradėti matuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai – CO2 pėdsaką?

– Kalbant apie poreikį matuoti savo poveikį aplinkai, tame tarpe ir CO2 pėdsaką, aš visada primenu pagrindinę taisyklę: „ko nematuoji, to nevaldai“. Tik žinodami ir suprasdami savo veiklos daromą poveikį, mes galime imtis konkrečių veiksmų jam sumažinti.

Klimato kaita ir CO2 išmetimai – ES prioritetinė sritis, minima ne tik strateginiuose dokumentuose, bet ir reguliuojama teisiškai. Finansų rinkos dalyviai ir didžiosios įmonės yra įpareigotos jau dabar arba artimoje ateityje teikti tvarumo ataskaitas, kuriose kaip viena reikšmingiausių dedamųjų yra būtent CO2 išmetimai. Ir jeigu šiandien CO2 išmetimų vertinimas jūsų verslui nėra tiesiogiai reglamentuotas, tačiau norėdami pritraukti investuotojus ar gauti paskolą iš banko, norėdami išlaikyti klientus ir verslo partnerius vis dažniau susidursite su klausimais apie CO2 pėdsaką, klimato kaitos mažinimo priemonių įgyvendinimą bei išsikeltus konkrečius tikslus šioje srityje. Kuo anksčiau pradėsite, tuo anksčiau pasieksite teigiamų rezultatų.

– Ar ryškėja tendencija, jog klientai vis daugiau renkasi tvarias prekes ar paslaugas, o verslas ieško partnerių, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai?

– Taip, ši tendencija yra akivaizdi. Visuomenės sąmoningumas auga, todėl vis dažniau prieš įsigyjant prekę ar paslaugą pagalvojama, ar jos tikrai reikia, ir ar galima pasirinkti mažesnį poveikį aplinkai darančią alternatyvą. Nors gyvename vartotojiškumo eroje, kurioje dažną yra užvaldžiusi greitoji mada, tačiau negalima paneigti fakto, kad prekybos vietose tvaresniems produktams skirti plotai vis plečiasi. Vadinasi, paklausa auga ir verslas stengiasi ją patenkinti.

Bendraujant su verslais galima išskirti du tipus – vadinamuosius tvarumo ambasadorius, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai, ir kurie šiuos principus taiko savo veiklos vidiniuose procesuose, kuria tvaresnius produktus ar paslaugas, tuo pačiu skatindami ir įtraukdami savo tiekimo grandinę ar partnerius prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo. Antram tipui priskirčiau įmones, kurias galvoti apie tvarumą skatina ne pati idėja, bet teisinė ar konkurencinė aplinka. Nuoširdumo šioje kategorijoje gal ir mažiau, tačiau rezultatas panašus – tvarumo principų diegimas paprastai neapsiriboja vidine įmonės aplinka ir ilgainiui vis tiek persikelia į santykius su tiekėjais ir partneriais. Be to, kaip patirtis rodo, augant sąmoningumui, atsiranda ir nuoširdumas.

– Kodėl įmonėms, nusprendusioms žengti tvarumo keliu, derėtų visų pirma kreiptis į tvarumo konsultantą?

– Tvarumo kelias prasideda tuomet, kai įmonė supranta, kad atėjo laikas kažką keisti. Tai momentas, kada labai svarbu nuoširdžiai sau atsakyti kodėl – ar tai vertybiniai dalykai, ar teisinė pareiga teikti tvarumo ataskaitą, ar siekiama atliepti užsakovų arba investuotojų lūkesčius? Antras klausimas, kurį turi įvertinti kiekviena įmonė – ar ji turi reikiamas kompetencijas ir išteklius? Neretai klystama, manant, kad paskyrus vieną už tvarumą atsakingą kolegą išsispręs visi klausimai. Tvarumas apima labai skirtingas sritis, pradedant nuo aplinkosauginių klausimų (pvz., labai specifinių CO2 išmetimų skaičiavimų ir įprastų reikalavimų atliekų ar nuotekų tvarkymui), pereinant į socialinius aspektus (pvz., darbuotojų įvairovės ir lygių galimybių užtikrinimą ar darbų saugą) ir baigiant įmonės valdysenos klausimais (pvz., verslo etika, konkurencija, mokesčiai ir kt.). Vienam specialistui aprėpti viską kokybiškai neįmanoma, todėl mes rekomenduojame įvertinus turimas vidines kompetencijas ir siekiant nepasiklysti tvarumo kelyje (pvz. ES standartai tvarumo ataskaitoms mini daugiau nei 1000 skirtingų rodiklių), pagalvoti apie išorinę pagalbą, kuri padėtų suprasti procesą ir jo apimtis, bei užpildytų tas sritis, kuriose šiandien nesijaučiate užtikrintai. Tarkim, vienoms įmonėms galbūt trūksta teisinių žinių peržiūrint darbuotojų atlygio ir motyvacinę sistemą, kitoms galbūt reikia pagalbos apskaičiuojant CO2 pėdsaką, o trečios – siekia pakelti bendrą įmonės tvaraus sąmoningumo lygį ir įtraukti darbuotojus, išsikeliant bendrus įmonės tvarumo tikslus.

Kelionė tvarumo link su tvarumo konsultantu – paprastesnė ir aiškesnė

Advokatų profesinė bendrija „Response“ specializuojasi ir savo klientams padeda įvairiose srityse, įskaitant bankų ir finansų teisę, įmonių teisę, nekilnojamojo turto teisę, atstovauja teisminiuose ir viešųjų pirkimų ginčuose, padeda ir konsultuoja ESG (tvarumo) klausimais. Tapimas tvaresniu, tvarumo strategijos pasirengimas ir įgyvendinimas yra nemažai sričių apimantis procesas, kuriam reikalingos tiek aplinkos apsaugos teisės, tiek įmonių ar darbo teisės žinios. Turėdama visą būrį savo srities profesionalų advokatų profesinė bendrija gali kvalifikuotai ir greitai padėti savo klientams.

Kalbiname „Response“ vyr. teisininkę Vitą Sabalytę, dirbančią su tvarumo ir ESG klausimais.

– Taigi, tvarumas – mada ar būtinybė?

– Neabejotinai būtinybė. Jei klaustume, ar vandens gėrimas žmogui yra mada ar būtinybė, manau, kad didžioji dalis sutiktume, kad vanduo žmogui būtinas. Taip ir su tvarumu – gyvendami taip, kaip iki šiol, ir nieko nekeisdami, kenkiame aplinkai, kurios dalimi patys esame. Jau šiemet turėjome karščiausią vasarą Europoje ir daugeliui tokia oro temperatūra atrodo nepriimtina – tai tik vienas iš ženklų, kad jau dabar reikia imtis veiksmų tvaresnei savo pačių ateičiai.

– Kodėl tvarumas turėtų tapti kiekvienos įmonės politikos dalimi?

– Suprantama, pirmiausia tam, kad išvengtume ekologinių katastrofų. Bet ne ką mažiau svarbios yra ir finansinės priežastys. Europos Sąjungoje didelės įmonės jau nuo 2024 m. turės įgyvendinti savo tvarumo strategijas, o 2025 m. – teikti pirmąsias tvarumo ataskaitas. Tvarumo strategijos dažnai apima (o greitai ir privalės apimti) ir tiekimo grandinę, t. y. dideli verslai ieško ir ateityje dar labiau ieškos tik tvarių tiekėjų, pvz., Lietuvos valstybės sektorius nuo šių metų visus pirkimus vykdo tik žalius. Tvarių tiekėjų paklausa didėja tikrai dideliu greičiu. Taigi, jau dabar tapdami tvaria įmone įgyjate nemažą pranašumą, o tai teigiamai atsiliepia finansiškai. Neturėdami tvarumo politikų ir strategijų rizikuojame likti užribyje su vis siaurėjančiu klientų ratu.

– Ką suteikia įmonei tvarumo strategijų kūrimas?

– Kurdama savo tvarumo strategiją, įmonė turi galimybę išsiaiškinti, kas yra svarbu jos darbuotojams, klientams, akcininkams ir tai numatyti strategijoje. Tokiu būdu užmezgamas ir stiprėja ryšys su tais, kurie turi didžiausią įtaką jūsų verslui. Be to, dėliojant strategiją iš naujo galime įsivertinti savo verslo rizikas ir trūkumus, numatyti rizikų valdymo būdus, taip iš anksto užbėgant už akių galimoms problemoms ir pasiruošiant veiksmų planą ateičiai. Galiausiai, strategijos kūrimas padeda pamatyti ir atrasti naujas galimybes verslui, pvz., įsivertinę klientų poreikius galbūt sužinosite, jog jie ieško būtent tvarios jūsų parduodamų prekių versijos ir tokių prekių paklausa yra kelis kartus didesnė nei įprastų prekių.

– Kodėl įmonėms jau šiandien reikėtų pradėti matuoti savo veiklos neigiamą poveikį aplinkai – CO2 pėdsaką?

– Tam, kad galėtume tobulėti, turime žinoti, kur esame. Tad ir norėdami sumažinti savo taršos pėdsaką, turime turėti atskaitos tašką. Net jei šiai dienai tvarumo paieškos ir strategijų kūrimas atrodo sudėtingas ir bauginantis procesas, galime pradėti nuo savo taršos pėdsako sekimo ir skaičiavimo. Po kurio laiko jau turėsime daugiau informacijos, kur konkrečiai paliekame didžiausią taršą, kur galbūt galėtume patobulėti ir taršą sumažinti, ko galėtume atsisakyti ar ką galėtume pakeisti mažiau taršiu produktu. Surinkti duomenys labai padės pasirengti tvarumo strategiją ir tapti tvaresniais bei palyginti savo rezultatus ir matyti kaip sekasi įgyvendinti tvarumo tikslus.

– Teko skaityti, jog prie įmonių keliamos taršos prideda net ir kavos pertraukėlė su kolegomis: tai pokštas ar realybė?

– Ne, iš tiesų tai ne pokštas, kadangi viskas, ką naudojame ar vartojame, prisideda prie mūsų taršos pėdsako. Įprasti kavos pupelių auginimo, tręšimo, laistymo, nurinkimo, skrudinimo ir gabenimo metodai sukuria apie 15,33 kg anglies dioksido vienam kavos kilogramui. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad norėdami būti tvaresni turime atsisakyti kavos. Tiek parduotuvėse, tiek kavinėse rasime tvariai užaugintos kavos, kurios taršos pėdsakas 2–3 kartus mažesnis palyginus su įprasta kava. Juolab, kad tvarioje kavoje nėra ir sveikatą neigiamai veikiančių pesticidų ir chemikalų. Tokia kava su kolegomis galėsime mėgautis jausdamiesi ramiau ir dėl savęs, ir dėl aplinkos.

– Ar ryškėja tendencija, jog klientai vis daugiau renkasi tvarias prekes ar paslaugas, o verslas ieško partnerių, kuriems nuoširdžiai rūpi tvarumo principai?

– Iš tiesų pastebiu daugiau susidomėjimo tvaresniais produktais ar paslaugomis. Kadangi man tenka dirbti ir su viešųjų pirkimų vykdytojais, matau tikrai ryškų pokytį, kai rinkoje ieškoma tvaresnių, žalesnių prekių ir paslaugų, domimasi tvarumo strategijomis, ar tiekėjas turi įsidiegęs aplinkos apsaugos vadybos sistemą, kokių kitų veiksmų ėmėsi savo veiklai padaryti tvaresne. Pvz., mūsų klientai pasidomi, ar mes teikdami jiems paslaugas, spausdiname dokumentus ar juos skaitome skaitmeninėje aplinkoje ir taip taupome popierių bei saugome medžius.

Kiek mažiau nei prieš metus dalyvavau Viešųjų pirkimų tarnybos organizuotoje konferencijoje, skirtoje būtent žaliesiems pirkimams. Joje pagrindinis perkančiųjų organizacijų išsakytas susirūpinimas buvo dėl to, kad Lietuvoje labai maža tvarių prekių ir paslaugų pasiūla, nors paklausa yra nemaža. Ši problema sprendžiama ieškant tokių prekių kaimyninėse valstybėse. Dėl to nukenčia mūsų vietiniai verslai, negaudami užsakymų ir pajamų, kuriuos galėtų gauti. Tad tikrai turime kur tobulėti ir atliepti esamą paklausą.

– Kodėl įmonėms, nusprendusioms žengti tvarumo keliu, derėtų visų pirma kreiptis į tvarumo konsultantą?

– Pradėjus naują dalyką, pvz., norint užsiimti nauja sporto šaka ar mokinantis naujos užsienio kalbos, pradžioje dažnai susiduriame su neaiškumais, nežinome nuo ko pradėti, nesuprantame, kodėl taisyklė liepia daryti būtent taip, kyla įvairiausių klausimų. Tvarumo konsultantas būtų tas pagalbininkas, kuris padėtų susigaudyti naujoje srityje, nurodytų gaires, ką ir kaip būtų geriausia daryti, duotų patarimų. Dažnas tvarumo kelią mato kaip gąsdinantį ir labai neaiškų. O kai prieš akis didelis bauginantis darbas, neretai net nesinori jo pradėti. Tvarumo konsultantas tvarumo kelionę padarytų žymiai paprastesnę ir aiškesnę, o gal net ir smagesnę.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.