Tarp didžiausių globalių rizikų pirmiausiai išskirtos trys: JAV administracijos pasikeitimas po kitais metais ten vykstančių Prezidento rinkimų, dirbtinio intelekto galimybės kelti nepasitikėjimą politinėmis institucijomis ir darbuotojų streikai.
Prie karo Ukrainoje ir galimo Kinijos-Taivano konflikto prieš kiek daugiau nei dešimt dienų Hamas įvykdytas teroristinis ginkluotas Izraelio puolimas prisidėjo kaip nauja karinė rizika, kelianti grėsmes kitais metais.
Aukštos palūkanų normos, galintis kilti prekybos karas tarp Kinijos, Europos Sąjungos ir JAV bei galimai didėjantis Kinijos ekonomikos valstybinis reguliavimas taip pat įvardinamos kaip grėsmės pasaulio ekonomikai 2024 metais.
Galiausiai klimato kaita (ypač prasidėjus El Nino) gali lemti maisto tiekimo grandinių sutrikimus ir maisto kainų kilimą. Rizikų daug. Kiekviena iš jų gali didesne ar mažesne apimtimi neigimai paveikti pasaulį.
„Economist Intelligence Unit“ ekspertų vertinimu, iš visų šių grėsmių dvi turi didžiausią tikimybę pasireikšti: tai klimato kaitos nulemtas maisto tiekimo grandinių sutrikimas ir galimi darbuotojų streikai, kurie gali mažinti darbo jėgos produktyvumą. Abi šios rizikos tiesiogiai susijusios infliacijos valdymo siekiais tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje. Galimi maisto tiekimo grandinių sutrikimai ir prastas derlius kitais metais gali lemti maisto kainų kilimą, o darbuotojų streikai, kuriais siekiama pragyvenimo kaštų augimą atspindinčių didesnių atlyginimų, bazinės infliacijos augimą.
Streikai jau vyksta ir Lietuvoje. Ne toks greitas kaip norėtųsi infliacijos suvaldymas tik didina tokių įtampų rizikas artimiausioje ateityje. Kol kas dar niekas negali pasakyti, ar jau baigėsi infliacijos mažinimo ir palūkanų kėlimo „staigmenos“ šiais metais. Nežinia, ar naujas karinis konfliktas tarp Izraelio ir Hamas neiššauks naftos kainų kilimo. Nežinia, ar konkurencija su Kinija dėl suskystintų Australijos dujų, Rusijos išpuoliai prieš energijos tiekimo infrastruktūrą ir prognozuojama šaltesnė nei praėjusiais metais žiema paveiks dujų kainas.
Labai daug šių metų pabaigoje yra „jeigu“. Nors infliacija tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje mažėja. Rugsėjo mėnesį metinė infliacija Europos Sąjungoje siekė 4,9 proc., euro zonoje – 4,3 proc., Lietuvoje – tik 4,1 procento.
Bendros tendencijos teigiamos, tačiau apie pusę viso infliacijos didėjimo euro zonoje lėmė paslaugų kainų didėjimas, o kitą pusę – maisto kainų augimas. Be to, Lietuvoje rugsėjo mėn. fiksuotas vienas didžiausių mėnesinių kainų padidėjimų tarp Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje rugsėjo mėn. infliacija buvo 0,7 proc. didesnė nei rugpjūčio mėn. Panašus ar net didesnis mėnesinis infliacijos augimas fiksuotas ir Graikijoje (1,9 proc.), Italijoje (1,7 proc.), Austrijoje (0,9 proc.), Portugalijoje (0,8 proc.), Rumunijoje (0,8 proc.), Slovėnijoje (0,7 proc.).
Taigi kova su infliacija dar nesibaigė ir kiti metai bus trečias šios kovos kėlinys su galimai naujai kylančiomis rizikomis.
