Investicijas pajus gyventojai
Visam Tauragės regionui 2022–2030 metų laikotarpiui iš ES struktūrinių fondų skirta 108 mln. eurų. Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromanskytė teigė, kad jau prasidėjęs intensyvus planavimas, kur lėšos bus panaudotos – gyventojai netrukus galės džiaugtis atsinaujinusia Taurage, Jurbarku, Pagėgiais ir Šilale.
Siūloma ir priimama nemažai projektų įvairiose srityse: bus skatinama tvari plėtra, gerinamos mokyklos ir darželiai, tvarkomos praeityje pažeistos teritorijos, skatinamas darnus judumas.
„Žmonės pajus investicijas. Visos ES investicijos mūsų regione per regionų plėtros programą iš principo yra nukreiptos į viešąsias paslaugas. Stengiamasi jas pagerinti, padaryti, kad jų būtų daugiau. Gerinamos mokyklos, socialinės paslaugos, sveikatos paslaugos“, – džiaugėsi J.Choromanskytė.
Tauragės rajono mero patarėja Soneta Blankaitė paaiškino, kad prioritetai skiriami tiems projektams, kurie prisideda prie trijų tikslų įgyvendinimo: kad Tauragė taptų žaliausia savivaldybe Lietuvoje, kad stiprintų rajoną ekonomiškai ir prisidėtų prie patrauklumo gyventi šiame mieste.
Dėmesys nepasiturintiems ir sergantiems
Pasak J.Choromanskytės, nemaža dalis investicijų bus skiriamos socialinei sričiai, daugės socialinių būstų, dienos centrų.
„Regione yra daugybė žmonių, kurie laukia gauti socialinį būstą. Yra neturtingų šeimų, daugiavaikių šeimų, neįgaliųjų. Rengiamos įvairiausios socialinės paslaugos nuo vaikų dienos centrų iki lopšelių-darželių. Norint į regioną pritraukti žmones, visų pirma reikia sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms su vaikais. Tam reikia gerų, kokybiškų, sutvarkytų švietimo įstaigų ir laisvalaikio praleidimo vietų.
Didelis dėmesys orientuotas į psichinę negalią turinčius asmenis. ES prioritetas, kad šie asmenys laisvai gyventų bendruomenėje, galėtų naudotis paslaugomis. Jiems kuriami dienos centrai, grupinio gyvenimo namai, apsaugotas būstas“, – teigė J.Choromanskytė.
Pamiršti nebus ir žmonės, sergantys sunkiomis nepagydomomis ligomis, pavyzdžiui, cerebriniu paralyžiumi.
„Jiems reikia įvairiausių paslaugų – tiek sergantiems, tiek jų šeimoms. Tam bus skiriama nemažai pinigų“, – tikino Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė.
Tvari aplinka – prioritetas
Vienas pagrindinių tikslų Tauragės mieste – tvarios aplinkos užtikrinimas prie tvenkinių, mokyklų, tankiai urbanizuotose teritorijose. Tai reiškia du zuikius vienu šūviu – mieste bus mažinama tarša, o gyventojai galės mėgautis naujais dviračių ir pėsčiųjų takais, parkais, kur galės linksmai leisti laisvalaikį.
„Tai susiję su Tauragės siekiu būti klimatui neutraliu miestu. Mieste bus sukurta ir sutvarkyta daug žaliųjų erdvių. Tvarkomi želdiniai, ruošiami dviračių takai, pėsčiųjų takai, apšvietimas, šiukšlinės, suoliukai ir pan.
Bus tvarkomos kelios vietos Tauragėje – palei Jūros upės pakrantę, buvusio hipodromo teritoriją, tvenkinius. Beveik visos Tauragės žalios erdvės turėtų būti paliestos, sutvarkytos“, – aiškino J.Choromanskytė.
O dviračių takų mieste tikrai netrūks – numatoma iki 26 kilometrų naujų dviračių takų.
„Siekiama, kad būtų skatinamas judėjimas dviračiais, ir ne vien tik turizmui ar laisvalaikiui – takų sistema bus išplėtota taip, kad dviračiu būtų galima važiuoti į mokyklą, į darbą“, – sakė ji.
„Atsižvelgiant į tai, kad Tauragė yra viena iš šimto Europos miestų, sieksiančių tapti klimatui neutraliu, rengiamas priemonių planas, kurio įgyvendinimas ir finansavimas leis pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Tikimės, kad Tauragės miestas bus remiamas Europos Komisijos ir taps pilotiniu inovacijų centru atsinaujinančių energijos išteklių didinimo, transporto sistemos dekarbonizavimo, miestų erdvių atnaujinimo, pastatų modernizavimo, vandens tausojimo, žiedinės ekonomikos diegimo ir kitose srityse“, – komentavo S.Blankaitė.
J.Choromanskytės įsitikinimu, tvarumas – plati sąvoka, kurios esmė – išliekamoji vertė, nauda ne tik šią akimirką, bet ir ateities kartoms. Todėl bus gerinama ir tai, apie ką dažnas nė nepagalvoja ir nepastebi, pavyzdžiui, tvarkomas nuotekų dumblas.
„Žmonės kartais net nesusimąsto apie tai, kas išteka iš jų tualetų, kur tai nuteka, tačiau tą „gėrį“ reikia sutvarkyti laikantis teisės aktų. Tai yra brangus malonumas. ES padeda išspręsti ir šią problemą, kad viskas būtų tinkamai išvalyta ir gal netgi kažkur panaudota, kuriant tvarią aplinką. Tam rengiamas didelis projektas, jo vertė sieks beveik 10 mln. eurų“, – pasakojo pašnekovė.
Laukia investuotojų
Pašnekovės žodžiais, realiu darbu virs ir verslui svarbios inžinerinės infrastruktūros Tauragės regione sukūrimas. Tikimasi į miestą pritraukti daugiau verslo įmonių, kurios kurtų daugiau darbo vietų, o miestiečiai galėtų rinktis, ką dirbti jiems įdomiausia. Nemažai dėmesio čia bus skiriama Jurbarkui.
„Bus baigtas įrengti Jurbarko pramonės centras, kad investuotojas galėtų įsikurti. Puikiai žinome, kad norint pritraukti investuotoją, jam reikia sudaryti geras sąlygas. Viena sąlygų – infrastruktūros paruošimas. Bus tvarkomi keliai, tam skirtas sklypas, privedamos komunikacijos“, – tikino J.Choromanskytė.
Didelis dėmesys turizmui
Tauragės regione ypač svarbios ir investicijos į turizmą. Savivaldybės jau išsirinko objektus, kuriuos pritaikys patogesniam lankymui.
„Investicijos nukreiptos į objektus, kurie yra lauke, kad ratuotas žmogus galėtų lengvai juos pasiekti ir aplankyti. Kalbama apie mamas su vežimėliais, žmones neįgaliojo vežimėlyje ir gyventojus su dviračiais. Mes turime kai kurių lankomų objektų, ypač piliakalnių ar ežerų, pelkynų, kuriuos žmogus gali pasiekti tik eidamas ant dviejų kojų. Bus sutvarkoma infrastruktūra, ji bus pritaikoma universaliam dizainui“, – aiškino J.Choromanskytė.
Ji įsitikinusi, kad tai bus naudinga ne tik vietiniams, bet ir turistams, kurie čia visad laukiami.
„Norime paskatinti turistus atvažiuoti į mūsų regioną. Kai turizmas yra išplėtotas, jis skatina ir verslą“, – sakė pašnekovė.
Jau tapo pavyzdžiu kitiems
Nors dauguma projektų dienos šviesą išvys tik ateityje, Tauragės regione netrūksta kuo pasidžiaugti ir dabar. J.Choromanskytė prakalbo apie sėkmės istorijas, kurias jau pavyko įgyvendinti.
„Šis regionas – vienintelis, turintis funkcinę zoną. Tai yra keturių savivaldybių susitarimas, kad atskirai jos yra konkurentai, o kartu – partneriai. Šiandien veikianti funkcinė zona yra regioninio viešojo transporto zona.
Savivaldybėse sukurti bendri regioniniai autobusų maršrutai, yra vienas autobuso bilietas ir viena sistema. Žmogus gali važinėtis visame regione. Tai sukurta suprantant, kad žmonės iš Šilalės, Pagėgių važiuoja į darbą ar paslaugų į Tauragę. Tai – absoliuti Tauragės regiono sėkmės istorija. Tai – didžiausias regiono pasiekimas ir pavyzdys visiems kitiems regionams“, – džiaugėsi pašnekovė.
Regione puikuojasi ir daugybė elektrinių autobusų, neseniai pastatytos dvi naujos stotys Jurbarke ir Pagėgiuose.
Jau įvykusiais pokyčiais Tauragės rajone džiaugėsi ir S.Blankaitė.
„Pastebime nuolatinius teigiamus pokyčius, kurie kasmet gerina gyvenimo kokybę. Savivaldybė intensyviai dirba rengiant projektus dėl miesto ir kaimo susisiekimo, vandentvarkos, atliekų surinkimo, socialinės, kultūros ir sporto infrastruktūros modernizavimo ir jos plėtros“, – tikino ji.
Per pastaruosius metus galima pastebėti gausybę teigiamų pokyčius aplinkosaugos srityje: Tauragės rajone važinėja trylika naujų elektra varomų autobusų, kasmet įrenginėjamos elektromobilių įkrovimo stotelės, įrengtos dviračių saugyklos prie daugiabučių namų, buvo atnaujintas visas rajono gatvių apšvietimas.
Ir čia pokyčiai nesibaigia: šiuo metu baigiami Tauragės aplinkkelio statybos darbai, pradėti Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos lauko stadiono darbai ir įrenginėjamas saulės parkas.
„Gyventojai labai džiaugiasi pagerėjusiomis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis, atnaujintais mokyklų pastatais ir stadionais, bet yra dar mokyklų, kurių infrastruktūrą planuojama atnaujinti“, – tikino S.Blankaitė.
J.Choromanskytės įsitikinimu, viso to nebūtų įmanoma pasiekti be vieno dalyko.
„Be ES struktūrinių fondų mažuose regionuose kaip Tauragė nematytume plėtros. Savivaldybės iš savarankiškų biudžetų beveik nieko negalėtų padaryti, nes šie biudžetai didelėms investicijoms per maži. Beveik visi objektai statyti iš struktūrinių fondų. ES pinigai yra tie, kuriais remontuojamos mokyklos, darželiai, ligoninės, įsigyjamos priemonės, elektriniai autobusai“, – tvirtino pašnekovė.
„ES investicijos leidžia savivaldybėms finansuoti įvairius projektus, kurie yra susiję su teikiamų viešųjų paslaugų kokybe. Žinoma, kad daug reikalingų ir laukiamų projektų be ES finansavimo įgyvendinti taip greitai nepavyktų, visos ES investicijos yra labai reikalingos savivaldybėms. Būtų sunku įgyvendinti daugelį svarbių projektų, kurie pagerina infrastruktūrą, švietimą, aplinkosaugą ir kitas sritis“, – antrino jai S.Blankaitė.
Informacijos rengimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
