Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę, pažymima Komisijos pranešime.
Į savo pirminį planą Lietuva įtraukė papildomų investicijų, visų pirma du fondus, kurie teiks paskolas perėjimui prie švarios energijos užtikrinti.
Vienas iš šių fondų skatins įmones naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, o kitas skatins įmones pereiti prie žaliųjų didelės pridėtinės vertės technologijų. Be to, Lietuva padidino į pirminį planą jau įtrauktų priemonių, pavyzdžiui, valstybės kibernetinio saugumo pajėgumų stiprinimo, mastą.
Tuo metu dėl keturių iš 48 į Lietuvos planą įtrauktų priemonių, susijusių su apmokestinimu, EK nustatė, kad argumentai, kuriais paremiamas Lietuvos prašymas dėl dalinio plano pakeitimo, jo nepagrindžia. Todėl EK laikosi RRF reglamente nustatytos procedūros: apie preliminarias išvadas ji informavo Lietuvą, kuri turi per mėnesį pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.
Lietuvos pirminio plano pakeitimai grindžiami poreikiu atsižvelgti į dėl didelės infliacijos išaugusias įgyvendinimo išlaidas; tiekimo grandinės sutrikimus ir rinkoje pasikeitusią paklausą; veiksmingesnius tam tikrų priemonių įgyvendinimo būdus; didžiausių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dotacijų asignavimų sumažinimą nuo 2,2 mlrd. eurų iki 2,1 mlrd. eurų.
Iš dalies pakeistame plane itin daug dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai – 37,4 proc. turimų lėšų suteikiama priemonėms, skirtoms remti klimato srities tikslus. Į persvarstytą Lietuvos planą įtrauktos papildomos investicijos, kuriomis siekiama išplėsti skaitmeninių priemonių taikymo sritį ir padidinti jų užmojus.
Kaip įprasta, ES Taryba dabar turės keturias savaites EK vertinimui patvirtinti. ES Tarybai pritarus, Lietuva galėtų gauti 150 mln. eurų išankstinį finansavimą „REPowerEU“ lėšomis. Pagal RRF Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. eurų išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. eurų pirmąją išmoką.
