Europos Sąjungos investicijos – vaikų pamilto „Teatriuko“ veiklai
Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas „Teatriuką“ įkūrė dar 1998 metais, jis daug metų gyvavo Vilniuje. Nors su šiuo teatru kūrėjai gastroliuoja daugiau nei 20 metų, visgi pasitaikius galimybei nusprendė veiklą dar praplėsti, gamtoje pastatyti meno erdvę. „Teatriuko“ vadovai Drąsių kaime Molėtų rajone įkūrė „Drąsių kalvę“, kurioje šiandien vyksta įvairios edukacijos ir kūrybiškumo stovyklos vaikams.
„Pradėjome organizuoti vasaros dienos stovyklas nuo kaimynų vaikų, o vėliau jos pradėjo plėstis. Nuo 2014 metų pradėjome svajoti šioje nuostabioje sodyboje vietoj tvarto įkurti kūrybinę, edukacinę, repeticijų erdvę. Drąsių kaime pradėjome kurti gamtos apsuptyje esančią erdvę“, – pasakoja D.Mikoliūnaitė.
„Teatriuko“ vadovė pasakoja, kad rajone atsirado daugiau galimybių nei sostinėje. Vilniuje teko susidurti su didele konkurencija, o Molėtų rajone – tik vienas toks teatriukas. Smagu ir tai, kad bendruomenė ir savivaldybė „Teatriuko“ idėją priėmė labai maloniai. „Radome galimybių ruošti paraišką kartu su Molėtų vietos veiklos grupe ir paprašėme investicijų šio pastato įkūrimui“, – teigia įkūrėja.
Dabar ši erdvė Drąsių kaime vadinama „Drąsių kalve“. Erdvės pagrindinis tikslas ugdyti jaunimo ir vaikų pasitikėjimą ir kūrybiškumą. „Kadangi ir patys esame kūrėjai, aktoriai, menininkai, tai turime kuo pasidalinti. Tačiau papildomai dar įdarbinome 4 žmones, įsipareigojome vykdyti socialinę veiklą, prikviesti didelį kiekį vaikų“, – kalba D.Mikoliūnaitė.
Ž.Ramanauskas pabrėžia, kad vaikai „Drąsių kalvėje“ atranda gamtos grožį ir išlaisvina savo kūrybinį potencialą. Edukacijose ir stovyklose patirtimi dalinasi savo sričių profesionalai, šokėjai, aktoriai, vaizduojamojo meno kūrėjai. Didelį džiaugsmą čia atranda regiono vaikai. „Vaikai yra imlūs, visko nori, viskas įdomu. Ši erdvė turi daug privalumų, čia daugiau laisvės, gamtos objektų, besikeičianti gamta, kiekvieną dieną čia atvažiavus vaikai pamato vis kažką naujo. Jie gauna erdvę savo kūrybai, o kai dar yra edukatoriai, kurie vaikus nukreipia tinkama linkme...“, – džiaugiasi Ž.Ramanauskas.
Nors šiais laikais edukacijų daug, tačiau svarbiausia vaikams – nuoširdus bendravimas, laisvė ir žmogiškumas.
Skirtos lėšos padėjo plėsti tradicinių amatų centrą „Menišką kaimą“
Pasinaudojant Europos Sąjungos investicijomis „Meniškame kaime“ rengiamos kūrybinės vaikų stovyklos, parodos, edukacinės programos, pastatytas ir skulptūrų parkas. „Meniško kaimo“ idėją pradėjo įkūrėjos Linos Dieninės keramikai tėvai. Jie sodyboje organizuodavo tradicinės keramikos seminarus. Natūraliai, simpoziumai ir seminarai nuolat veikdavo, o vėliau ir pati L. Dieninė pradėjo juos organizuoti. Tuomet nuspręsta, kad reikia įtraukti ir bendruomenes.
Buvusios mokyklos patalpose pradėti vystyti pirmieji projektai. Pasinaudojus Europos Sąjungos investicijomis atnaujintas apleistas pastatas, per projektus įsigyti ir baldai. Nors reikėjo daug laiko, bet visą tai atsipirko su kaupu. „Dabar sąlygos – puikios, vykdome edukacijas, darome vaikų vasaros stovyklas, įsirengėme savo lėšomis ir nakvynę vaikų stovykloms. Pasigražinome ir lauke, sukūrėme skulptūrų parką. Dabar jau yra to parko pradžia, norisi jį ir toliau plėtoti, kad būtų traukos objektas“, – L.Dieninė.
„Meniško kaimo“ vadovė pasakoja, kad edukacines programas vykdo ir patys bendruomenės nariai. Šiuo metu yra 10 edukacinių programų. Vaikai supažindinami su moliu, žvakių liejimu, darbu su oda, vilnos velimu. Išskirtinės pramogos organizuojamos per šv. Velykas ir šv. Kalėdas. „Esame sau šeimininkai. Stebime, kas pasiteisina, o kas ne. Tuomet mąstome, ką nors naujo. Mūsų bendruomenė labai draugiška, taigi čia yra gera“, – džiaugiasi L.Dieninė.
Europos Sąjungos investicijos pasitelktos bitininkystės amato populiarinimui
„Bičių sodo“ vadovė Vaida Baceskaitė bitininkystės amatu pradėjo domėtis nuo pat vaikystės, nes jos tėtis – bitininkas. „Buvau pagalbinis darbininkas, dirbantis su bitėmis, o daugiau minčių vystyti bitininkystę nekilo, bet gyvenimas viską sustato į lentynas“, – juokiasi V.Baceskaitė.
Vieną dieną V. Baceskaitė pamatė kvietimą teikti paraiškas edukacinėms programoms ir nusprendė, kad būtų galima bitininkystės amatu sužavėti ir kitus. Gavus Europos Sąjungos investicijas, pradėtas kurti „Bičių sodas“. „10 tūkst. lėšų užteko pastatyti bitininkystės apiterapijos namelį, įsigyti bitininkų kostiumų, dūminių, kad galėčiau pakviesti vaikus ir suaugusiuosius ir papasakoti apie nūdienos gamtos problemas ir kaip mes galime planetai padėti per bitininkystę. Buvau laiminga, kol nepradėjo vykti veiklos. Supratau, kad dar trūksta dalykų, reikia rašyti ir kitus projektus, tada įsigijau dar daugiau įrankių reikalingų edukacijoms“, – pasakoja „Bičių sodo“ vadovė.
Sodo įkūrėja neslepia, kad iš pirmo žvilgsnio bičių žmonės bijo, bet susipažinę su bitininkyste artimiau, ja susižavi. Suaugusiems labai gera pagulėti apiterapiniame namelyje, kai žmogus guli ir jaučia bičių virpesį, tai priverčia atsipalaiduoti ir nuolat bėgantį miesto žmogų. Vyresni vaikai mėgsta lieti žvakes, išgauti įvairias žvakių formas. Mažiesiems ypač patinka kurti medaus guminukus, o po to juos ir degustuoti.
„Senieji bitininkai įsivaizdavo, kad yra tik medus ir bitės, ir viskas. O išties tai užslėptas talentas, bitininkystė – labai plati. Edukaciniais žaidimais labai lengva sudominti vaikus. Smagu ir užsidėjus bitininkų kostiumus nueiti prie bitučių, jas padūminti“, – dalinasi V.Baceskaitė.
Savivaldybė investicijas nukreipė bendruomenėms, gyventojų laisvalaikiui, apleistų vietų tvarkymui
Molėtai siekia kurortinės teritorijos statuso, taigi daugelis prioritetų nukreipti į tai, kad būtų tausojama aplinka, į LED apšvietimą, magistralinius nuotekų tinklus, vandentekį. Visgi, pasinaudodama Europos Sąjungos investicijomis, Molėtų savivaldybė tobulino ir kitas sritis. Praplėstas bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklą. „Įstatymas įpareigojo, kad tai būtų bendruomeniniai, o ne savarankiški vaikų globos namai, kad vaikai gyventų šeimynose, atskiruose kambariuose. Tai buvo vienas iš pagrindinių prioritetų ir šiais namais labai džiaugiamės. Šiandien čia gyvena aštuonios šeimynos. Dalį lėšų nukreipėme ir į Alantos dienos centro rekonstrukciją, kadangi ten yra ir gimnazija, taigi daug vaikų ieško kur užsiimti popamokine veikla, dabar tai gali rasti“, – sako Administracijos direktorius Sigitas Žvinys.
Taip pat savivaldybė investicijas nukreipė ir į viešosios aktyvaus laisvalaikio infrastruktūros plėtrą. Investicijų rezultatas matomas visiems molėtiškiams ir miesto svečiams, čia atvykstantiems poilsiauti ir turistauti. „Šiuo projektu buvo sutvarkyti ir įrengti takai aplink Pastovio ežerą, sutvarkyti pėsčiųjų tiltai, įrengta infrastruktūra, kuri reikalinga grožėtis Molėtų ežerais ir gamta. Buvo sutvarkytas paplūdimys“, – pažymi S.Žvinys.
Pasitelkiant Bendrijos skirtas lėšas sutvarkyta ir miesto centrinė dalis: rekonstruotas gyvenamasis kvartalas, automobilių stovėjimo aikštelės, įrengta sporto aikštelė, nutiesti šaligatviai. Sutvarkyta ir miesto turgavietė, kur ūkininkai gali prekiauti sava produkcija. Išnaudotos ir apleistos teritorijos. „Įrengėme du sklypus verslo infrastruktūrai, atvesti inžinieriniai tinklai, vanduo, elektra, sklypai aptverti tvora. Paskelbėme aukcionus, radome laimėtojus. Dabar rengiami projektai, artimiausiu metu bus išduoti statybos leidimai. Mieste atsiras dar viena gamykla, kuri gamins draugišką aplinkai produkciją, o kitame sklype – atsiras prekybos centras, kuris prekiaus ne tik sodo, bet ir miško technika, bus įrengtas ir šios technikos servizas... Molėtai plečiasi“, – džiaugiasi Molėtų Administracijos direktorius S.Žvinys.
Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.
