„Gaunama informacija iš esmės patvirtino ankstesnį vertinimą dėl vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos. Vis dar numatoma, kad infliacija toliau bus per didelė pernelyg ilgai, tebėra didelis ir vidaus kainų spaudimas. Kartu pažymėtina, kad rugsėjo mėn. infliacija gerokai sumažėjo, įskaitant ir dėl stiprių bazės efektų, tebemažėjo ir dauguma grynosios infliacijos rodiklių. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnių valdančiosios tarybos atliktų palūkanų normų didinimų poveikis finansavimo sąlygoms. Tai vis labiau slopina paklausą ir taip padeda mažinti infliaciją“, – rašoma centrinio banko pranešime.
ECB valdančioji taryba teigia esanti pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį.
Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB prezidentė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad būtų „absoliučiai per anksti“ kalbėti apie tai, kada bus sumažintos palūkanų normos, po to, kai politikos formuotojai paliko jas nepakitusias.
Po ECB sprendimo nekeisti palūkanų normų, kuris buvo priimtas po 10 iš eilės padidinimų siekiant sutramdyti infliaciją, Ch.Lagarde buvo paklausta, kada galėtų būti pirmasis jų sumažinimas.
Tačiau spaudos konferencijoje ji pasakė: „Apie tai iš viso nebuvo kalbama ir tokios diskusijos būtų absoliučiai per ankstyvos“.
ECB ketvirtadienį nusprendė pagrindinės palūkanų normos euro zonoje nekeisti ir palikti 4,5 proc. Apie tai ECB paskelbė po Atėnuose vykusio išvažiuojamojo banko valdančiosios tarybos posėdžio.
„Remdamasi dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba mano, kad pagrindinės ECB palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, išlaikytas pakankamai ilgą laiką, reikšmingai prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo“, – sakė ECB.
Daugelis ekonomistų tikėjosi, kad ECB kol kas palūkanų normų toliau nedidins. Infliacija euro zonoje pastaruoju metu sumažėjo. Tačiau kartu didėja susirūpinimas dėl ekonomikos.
Po daugelį metų trukusio nulinių ir neigiamų palūkanų normų taikymo, prasidėjus karui Ukrainoje infliacija kai kuriose šalyse pašoko iki dviženklių skaičių.
ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Rugsėjo mėnesį infliacijos lygis bendros valiutos zonoje sumažėjo iki 4,3 proc., o prieš tai buvusį mėnesį siekė 5,2 proc.
