Kaip teigiama, atspari darbo rinka padėjo paskatinti vartotojų išlaidas, o tai kiek atitolino potencialią recesiją.
Analitikai yra išreiškę susirūpinimą dėl galimo nuosmukio, JAV centriniam bankui pernai inicijavus sparčią palūkanų normų didinimo kampaniją, kurios tikslas yra pažaboti infliaciją. Nepaisant to, didžiausia pasaulio ekonomika kol kas nepakluso šiems lūkesčiams.
Svarbiu veiksniu laikoma stipri darbo rinka, kuri sudaro sąlygas atlyginimų augimui ir leidžia vartotojams tęsti išlaidavimą, nors jie jau sekina savo santaupas, sukauptas per pandemiją.
Remiantis Prekybos departamento Vašingtone duomenimis, liepos-rugsėjo mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 4,9 proc., o tai yra sparčiausia ekonomikos ekspansija nuo 2021 metų pabaigos. Tai taip pat yra gerokai didesnis įvertis, lyginant su antrą ketvirtį užfiksuotu 2,1 proc. BVP augimu. Analitikai trečiam ketvirčiui numatė kuklesnį – 4 proc. – augimą.
Šie duomenys paskelbti tuo metu, kai prezidentas Joe Bidenas prieš 2024 metais vyksiančius rinkimus stengiasi atkreipti dėmesį į savo tvarkymąsi su ekonomika.
„Niekada netikėjau, kad siekiant tikslo sumažinti infliaciją mums prireiks recesijos – šiandien dar kartą pamatėme, kad Amerikos ekonomika tęsia augimą net ir sumažėjus infliacijai“, – pranešime cituojamas J. Bidenas. Valstybės vadovas pavadino tai „Amerikos vartotojų ir darbininkų atsparumo įrodymu“, pabrėždamas ekonominės kampanijos, pavadintos „Bidenomika“, poveikį.
Anot Prekybos departamento, BVP augimo paspartėjimas, be kita ko, atspindi padidėjusias vartotojų ir federalinės vyriausybės išlaidas bei išaugusias privačiąsias investicijas į inventorių.
Augimo tempas – pernelyg lėtas?
„JAV ekonomika vasarą toliau demonstravo nepaprastą atsparumą, fiksavus stebėtinai stiprų darbo vietų skaičiaus didėjimą ir netikėtai išaugusias vartotojų išlaidas“, – tvirtino EY vyriausiasis ekonomistas Gregory'is Daco.
„Nors šie ekonominio tvirtumo ženklai pakurstys spėliones, kad ekonomika vėl spartėja, nemanome, jog toks stiprus impulsas bus išlaikomas“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
4 proc. padidėjęs vartojimas paskatino BVP augimą ir prie jo prisidėjo 2,7 proc., nurodė Ianas Shepherdsonas iš įmonės „Pantheon Macroeconomics“.
Nepaisant to, analitikai prognozuoja, kad ketvirtą ketvirtį augimas sulėtės.
„Toliau tirpstant per pandemiją sukauptoms perteklinėms santaupoms ir lėtėjant atlyginimų augimui, sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima išlaikyti tokį vartotojų išlaidų augimo tempą“, – pareiškė ekonomistas Mike'as Fratantonis iš „Mortgage Bankers Association“.
Tuo metu „Nationwide“ vyriausioji ekonomistė Kathy Bostjancic pažymėjo, kad, be santaupų mažėjimo, galimas ir užimtumo augimo sulėtėjimas. Negana to, ji atkreipė dėmesį į dar labiau padidėjusias palūkanų normas vartotojams ir verslui.
Nuosmukio rizika
Šią akimirką stiprus augimo įvertis suteikia vilčių, kad JAV pavyks sumažinti infliaciją nesukeliant recesijos.
Šalies iždo sekretorė Janet Yellen mano, kad iš tiesų esama tokios tikimybės.
„Regime „švelnų nusileidimą“ ir labai gerus rezultatus JAV ekonomikai“, – ketvirtadienį agentūrai „Bloomberg“ sakė ji.
Tačiau jei tendencijos neslūgs, pinigų politikos formuotojai gali svarstyti galimybę dar labiau pakelti palūkanų normas, kad būtų galima tvariai pažaboti kainų augimą.
„Recesijos metų pabaigoje tikimybė šiuo metu yra maža“, – nurodė Michaelas Pierce iš „Oxford Economics“. Nepaisant to, jis perspėjo, kad ateinančiais ketvirčiais vis dar galima tikėtis smarkaus nuosmukio.
K. Bostjancic savo ruožtu 2024 metais numato „švelnią recesiją“. Jos teigimu, didžiausias susitraukimas laukia kitų metų antrą ketvirtį. Ekonomistė kalbėjo apie neigiamą finansinių ir skolinimosi sąlygų poveikį ekonominiam aktyvumui.
