„Gjensidige“ duomenimis, per pastaruosius trejus metus Baltijos šalių gyventojai dažniausia patyrė su vandens išsiliejimu susijusias nelaimes. Lietuvos žmonės – ne išimtis, per šį laikotarpį mūsų šalyje draudimo įmonė užfiksavo virš 6 tūkst. vandens užliejimo įvykių.
„Viena pagrindinių užliejimo priežasčių – pasenusios vamzdynų sistemos, kurios dažname prieš dešimtmečius statytame būste vis dar nėra pakeistos. (...) Taip pat dažnai nuvilia ir radiatoriai, katilai ar skalbimo mašinos. (...)“ – pasakoja draudimo bendrovės atstovė.
Draudikų statistika rodo, kad privačiai nuosavybei gaisro padaroma žala yra didžiausia. Deja, šios nelaimės nusineša ir žmonių gyvybes.
„Liepsnos gali išplisti labai greitai ir yra labai sunkiai suvaldomos. Kilus gaisrui dėl labai greito ugnies ir dūmų plitimo situacijos sudėtingumą gali lemti sekundės, todėl svarbu nepamiršti namuose įkurdinti „ugniagesį“ – dūmų detektorių, kuris laiku praneša apie nelaimę“, – pabrėžia V. Katilienė.
„Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad 26 proc. Lietuvos gyventojų vis dar neįsirengė dūmų detektorių.
„Šie įrenginiai sumažina tragedijų riziką, nes jie užfiksuoja liepsnas maždaug po 30–60 sekundžių, be to, operatyviai atkreipia tiek namų šeimininkų, tiek kaimynų dėmesį garsiniu signalu ir leidžia jiems laiku išsikviesti pagalbą. (...)“ – pabrėžia V. Katilienė.
Antra pagal dažnumą nelaimė tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse – gamtos stichijų padaryta žala, kai, pavyzdžiui, per audrą ant namo ar automobilio stogo nuvirsta medis, kruša išdaužia langą, per potvynį apgadinamas namo pirmasis aukštas.
Per pastaruosius trejus metus „Gjensidige“ užregistravo beveik 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, susijusius su gamtos stichijų padariniais. Draudimo išmokos už gamtinių stichijų padarytą žalą Baltijos šalyse pasiekė bemaž 4 milijonus eurų, iš kurių didžioji dalis, 2,7 mln. eurų, atiteko Lietuvos gyventojams, rašoma pranešime.
