Mano, kad galėjo parengti geresnį
„Opozicija mano, kad galėtų parengti geresnį biudžeto projektą, – pareiškė G.Paluckas. – Todėl opozicija registruoja ir teikia įvairius siūlymus.“
„Atrodo, kad biudžeto pinigai yra pabarstomi, patrupinami visiems po truputį, bet ne ten, kur kritiškai tų pinigų reikia, kur jų reikėtų gerokai daugiau, kad problemos būtų išspręstos“, – papildė parlamentaras.
Pasiūlymų jie turi daug, bet, anot G.Palucko, didžiausias dėmesys sutelktas į kelis. Pirmiausia, į švietimą. Jie norėtų spartinti ir didinti sistemos finansavimą, o kad finansavimas būtų didinamas, reikėtų ieškoti papildomų pajamų šaltinių.
„Turiu analogiją – prakiūra tavo namo stogas ir reikia sutaisyti 10 kv. metrų stogo, bet tu sutaisai tik 2 kv. metrus ir tikiesi, kad vanduo lyjant nebetekės, parketo nebesugadins. Bet juk nebūna taip.
Pinigų nebeužtenka net kelių priežiūrai. Statome naujus, bet apleidžiame senus ir leidžiame jiems griūti. Tai reikėtų spręsti“, – teigė politikas.
Pasak jo, didelis opozicijos dėmesys būtų skiriamas sveikatos priežiūros sistemai.
„Nepaisant to, kad ji nuolat reformuojama, yra kritinė situacija su ambulatoriniu gydymu, pirmo ir antro lygio specialistų prieinamumu regionuose, didžiuosiuose miestuose.
Taip pat kai kurie žmonės turi laukti konsultacijų pas specialistą mėnesių mėnesius arba mokėti už konsultacijas privačiose klinikose iš savo kišenės, nepaisant to, kad mokesčius sumokėjo, jog šias paslaugas gautų nemokamai“, – sakė politikas.
Anot jo, vertėtų didinti ir finansavimą krašto apsaugai, gynybai.
„Net prezidentas sako, kad krašto apsaugos finansavimui reikia ieškoti šaltinių. Yra siūlymas didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), bet aš kategoriškai su juo nesutinku, nes tai – regresyvus vartojimo mokestis ir net mažiausias pajamas gaunantieji turės jį mokėti“, – sakė G.Paluckas.
Tuo metu M.Lingė pabrėžė, kad biudžetas yra sudarytas pagal galimybes ir jis – sąžiningas. Kritikai dėl lėšų, skiriamų švietimo sektoriui, nesutiko.
„Vien šio sektoriaus atlyginimų didinimui bus skiriami 380 mln. eurų. Profesinės sąjungos sako, kad negerai, opozicija – nepakankamai. Bet mes turime žvelgti į realias galimybes arba į tai, iš ko būtų galima paimti“, – aiškino politikas.
„Be to, praeitos Vyriausybės per visą kadenciją mokytojų atlyginimus padidindavo apie 10 proc., o vien per šios Vyriausybės trečiuosius metus jau turime 40 proc. padidėjusius mokytojų atlyginimus. Anksčiau atlyginimai būdavo didinami tik mokytojams ėmus laipioti pro Vyriausybės langus“, – papildė M.Lingė.
Tuo metu G.Paluckas ragino peržvelgti ir klasių dydį, mat dėl per didelio mokinių skaičiaus pamokose, anot jo, privačios mokymo įstaigos šiuo metu išgyvena geriausius laikus, visi į jas plūsta, nes tėvai nori, kad jų vaikas gautų mokytojų dėmesio.
„Ten bent kelis kartus per pamoką vaiko gali ko nors paklausti, o valdiškoje mokykloje gali vaikas sėdėti gale ir dvi savaites būti nepaklaustas. Tad reikia ir dėl to išspręsti finansavimo klausimą“, – kalbėjo G.Paluckas.
Stokoja politinės valios
Visgi M.Lingė pripažino, kad valdančioji dauguma iš tiesų stokoja politinės valios kalbėti apie šio biudžeto didinimo galimybes.
„Kalbos apie verslo liudijimus, GPM, individualias veiklas yra pristabdytos, nes šiuo metu turime priešrinkiminį laikotarpį ir tokius biudžeto pildymo sprendimus jau sunku priimti“, – neneigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
O G.Paluckas jau turi ir siūlymų, kaip tai būtų galima padaryti: „Noriu priminti, kad prieš trejus metus kalbėta apie mokesčių lengvatas, išimtis, kurių turime ištisas paklodes. Vien gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų yra dešimtys, kada galima nemokėti to mokesčio.
Kažkiek lengvatos buvo apkarpytos, bet jų vis dar yra apstu. PVM, GPM ir akcizų išimtys siekia beveik 4 mlrd. eurų. Vienos yra prasmingos, pavyzdžiui, mažesnis PVM vaistams, juk žinome, kokios yra pensijos ir kad vyresniame amžiuje žmonės daugiau serga, bet kitos lengvatos – nelabai. Tad politinė valia peržiūrėti lengvatas išnyko.
O čia yra Vyriausybės pareiga peržiūrėti jas, taip nedidinant mokesčių gauti papildomą finansavimo šaltinį. Tiesiog baikime daryti išlygas, kurios yra neprasmingos, ir štai turėsime pinigų finansavimui.“
Anot G.Palucko, galima peržvelgti ir prioritetus bei tam tikrų projektų, kaip, pavyzdžiui, ministerijų miestelio statyba, šiuo metu atsisakyti.
„Geriau spręskime švietimo problemas, o be ministerijų miestelio pabūsime dar 5 metus“, – teigė socialdemokratas.
M.Lingė paminėjo, kad praeitą savaitę užregistruoti Seimo narių siūlymai jau netoli 700 mln. eurų, o tai beveik 1 proc. BVP. Tad jei šis „pageidavimų koncertas“ būtų vykdomas, biudžeto deficitas iškart padidėtų nuo 2,9 proc. iki 3,9 proc.
„Ir tai nėra pabaiga, tai tik pasiūlymų registravimo pradžia. Pernai siūlymų sumos siekė 1,3 mlrd. eurų“, – pabrėžė M.Lingė, paminėdamas, kad iki gruodžio 7 d., kada numatoma priimti biudžetą, dar yra daug laiko.
„Bet tikiuosi, kad užteks išminties ir valstybinio požiūrio į galimybes. Jei matysime, kad turime erdvės ir galime tam tikrus pasiūlymus priimti, manau, tai bus galima dėti ant stalo ir diskutuoti“, – teigė politikas.
