Už sankcijų priežiūrą atsakingiems „LTG Cargo“ ekspertams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti dar nuo praėjusių metų pavasario taikomą sankcijų kontrolę į Rusijos Federaciją gabenamiems prabangiems automobiliams.
Laikydamasi principingos pozicijos, kuria kompleksinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti ribojimus, „LTG Cargo“ atliko retrospektyvią įvykusių pervežimų stebėseną ir viešai prieinamų tarptautinių duomenų pagalba įvertino ir patvirtino pirmines rizikas, jog prabangūs trečiosioms šalims, tokioms kaip Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Sakartvelas, Turkmėnistanas, skirti automobiliai iš tiesų yra gabenami į Rusiją.
„Kasdien su ekspertų komanda dirbame tam, kad užkirstume kelią kiekvienam bandymui apeiti galiojančias sankcijas bei atsektume galimas ribojimų apėjimo schemas. Bendradarbiaujame su atsakingomis institucijomis ir imamės visų veiksmų, kurie nuo mūsų priklauso, kad neleistini kroviniai nepasiektų Rusijos. Atlikto vidinio tyrimo informaciją jau perdavėme tirti teisėsaugai. Taip pat klientus informavome, jog dėl nepriimtinos sankcijas apeiti siekiančių verslų keliamos rizikos „LTG Cargo“ stabdo visų prabangių automobilių pervežimus geležinkelių transportu per Lietuvos teritoriją“, – teigia „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupei vasario mėn. pabaigoje dar labiau sugriežtinus krovinių gabenimo kontrolę, visiems kroviniams atliekant ypač detalias patikras ir išplėtus iš klientų renkamos informacijos kiekį, krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau kovą pastebėjo pirmuosius įtarimus sukėlusius prabangių automobilių vežimus.
Bendrovė nedelsdama kreipėsi į už krovinių kontrolę atsakingas institucijas ir konsultavosi dėl galimų kontrolės priemonių. Netrukus buvo dar labiau sugriežtinta dokumentų patikra, prašant pateikti papildomus mokėjimų ir specifikacijų įrodymus. Sukaupus pirminę informaciją, ja dar kovo mėn. pradėta dalintis su šalies muitinės departamentu. Vasarą informacija buvo perduota teisėsaugos institucijoms, o šio tipo krovinių problematika pristatyta ir aptarta su Lietuvos respublikos muitine. Sutarta įvesti papildomas kontrolės priemones.
Vidinio tyrimo metu bendrovė išanalizavo pervežimų informaciją apie devynių klientų gabentus 447 prabangius lengvuosius automobilius. Remiantis sukauptais duomenimis, 75 iš šių automobilių buvo užregistruoti Rusijoje, 55 automobiliai į šalį agresorę pateko per kitas šalis. Apie 279 automobilių registracijos vietą duomenų buvo neįmanoma rasti. Tarp gabentų transporto priemonių fiksuoti tokių ženklų kaip „Mercedes“, „Porche Cayenne“, „Cadilac“ automobiliai. Nustatyta, kad galimoje sankcijų apėjimo schemoje dalyvavo 4 įmonės. Apie šias įmones ir jų atliktus vežimus sukauptą informaciją „LTG Cargo“ pateikė Lietuvos generalinei prokuratūrai.
Atsižvelgiant į taikomus sankcijų kontrolės ir nulinės tolerancijos rizikai principus, „LTG Cargo“ nuo gruodžio 1 d. netvirtins visų prabangių, t. y. pagamintų per pastaruosius penkerius metus ir didesnės kaip 50 tūkst. eurų vertės, automobilių gabenimo geležinkeliu į minėtas trečiąsias šalis paraiškų. Klientams, kurių pervežimai atitiks sustiprintos kontrolės reikalavimus ir kurie galės neabejotinai pagrįsti sankcijų reikalavimų atitikimą, iki to laiko bus sudarytos sąlygos baigti jau suplanuotus ir užsakytus vežimus.
Turime toliau derėtis su ES dėl stipresnių sankcijų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Lietuva turėtų toliau derėtis su ES, siekiant tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sugriežtinimo. Pasak jo, Lietuva dėl geografinės padėties ir gerai išvystytų geležinkelių bei kelių yra pagrindinė šalis, per kurią vežamos prekės į Rytus, kas yra svertas įtikinant Europos valstybes.
„Lietuva turi neblogą svertą diskusijose ES – dėl mūsų logistinių ypatybių, gerų geležinkelių ir kelių, esame pagrindinis prekių į Rytus kanalas. Siekdami stipresnių sankcijų ir apribojimų, mes jį naudojame. Ir tuomet, kai įgyvendiname tam tikrus vienašalius veiksmus, kaip dvigubos paskirties prekių apribojimus, tai yra priimama rimtai užsienyje, jog reikia atsižvelgti rimtai į Lietuvoje keliamus klausimus“, – sakė G.Landsbergis.
„Tiesiog reikia toliau derėtis ir mes turime visai neblogų argumentų“, – pabrėžė jis.
