Opozicijai net nebereikia įkišti trigrašio, kol tarpusavyje pliekiasi premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė, o antklodę į savo pusę mėgina timptelėti ir liberalai.
Vyriausybė išties priremta prie sienos, nes NT mokestis yra vienas sprendimų, kuriuos priimti Lietuvą spaudžia Europos Komisija, kad mūsų šalis gautų visas numatytas lėšas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. O tai yra šimtai milijonų eurų.
Apsispręsti dėl visuotiniu vadinamo NT mokesčio valdantieji turėjo apsčiai laiko, tačiau susizgribo tik kadencijai artėjant į pabaigą.
Tik ar nebus per vėlu, nes mažaisiais broliais koalicijoje ilgai jautęsi „laisviečiai“ dabar tvirtina nepalaikysiantis tokio modelio, kokį stumia konservatoriai.
Kas gi kelia tokias aistras? Seimas po svarstymo jau pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko M.Lingės bei finansų ministrės G.Skaistės pasiūlytam modeliui, pagal kurį gyvenamosios paskirties būstui taikomi tarifai siektų 0,05–0,5 proc. per metus, komercinės paskirties – 0,5–3 proc., apleistam NT – 0,5–4 proc.
Neapmokestinamas būtų tik pagrindinis asmens NT, kurio vertė konkrečioje savivaldybėje neviršytų 1,5 medianos.
Reikia paminėti, kad konservatoriai sušvelnino savo nuostatas, nes anksčiau buvo numatyta teisė net ir pagrindiniam būstui taikyti iki 4 proc. siekiantį tarifą.
Tačiau Laisvės partija kategoriškai nusistačiusi, kad pagrindinis gyvenamasis būstas būtų išvis neapmokestintas. O liberalai siūlo, kad tarifų žirklės būtų mažesnės, – nuo 0,05 iki 3 proc.
Priėmus įstatymą procentai pavirstų eurais. Pažvelkime, kiek tektų mokėti, tarkime, vilniečiams, nes sostinėje būsto vertė yra didžiausia Lietuvoje.
Šiuo metu Vilniaus NT mediana siekia 60 tūkst. eurų. Kadangi būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas iki 1,5 medianos vertės, už 90 tūkst. eurų kainuojantį butą mokėti išvis nereikėtų.
Pritaikius minimalų 0,05 proc. tarifą per metus už 100 tūkst. eurų vertės būstą tektų sumokėti 5 eurus, už 200 tūkst. – 55 eurus, už 300 tūkst. – 105 eurus. Suma tikrai nėra tokia, kuri vidutiniam namų ūkiui būtų nepakeliama.
Tačiau jei tarifas siektų 0,5 proc., mokestis išaugtų dešimt kartų, o tai jau būtų reikšmingesnis kirtis būsto savininkų piniginėms.
Klaipėdoje NT objektų mediana šiuo metu siekia 47,4 tūkst., Palangoje – 44,1 tūkst., Kaune – 40,7 tūkst. eurų. Didžiausia ji Neringoje (111 tūkst. eurų), o mažiausia – Ignalinos rajone (3,67 tūkst. eurų).
Pagal dabartinį projektą, apsispręsti dėl tarifo turės kiekviena savivaldybė atskirai.
Savivaldos savarankiškumo atžvilgiu tai yra gerai, tačiau jau dabar siunčiami signalai, kad daugumoje vietovių būtų taikomas mažiausias tarifas. Tai suprantama, nes vietos politikai tikrai nenorės numauti savo rinkėjams paskutinių kelnių.
Bet tokiu atveju būtų teisi „laisviečių“ vadovė A.Armonaitė.
Anot jos, paradoksalu, kad įvedus naują NT mokestį ir pritaikius mažiausius įmanomus tarifus per metus būtų gauta apie 9,5 mln. eurų, nors pagal dabartinę tvarką planuojama surinkti daugiau – 14 mln. eurų.
Šiuo metu taikomas 150 tūkst. eurų neapmokestinamasis dydis, o mokesčio tarifas už dalį nuo šios sumos iki 300 tūkst. eurų siekia 0,5 proc. Daliai nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų taikomas 1 proc., o toliau – jau 2 proc. tarifas.
Tad dabar iš esmės NT mokestį privalo mokėti tik brangesnio nei vidurkis turto savininkai.
Tokių, kaip anksčiau teigė M.Lingė, yra vos 1 procentas.
„Tas vienas procentas negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų, šaligatvių ir gatvių apšvietimą, parkų, vaikų žaidimo aikštelių gerinimą“, – aiškino konservatorius.
Lyg ir logiška, bet jei bus įvestas apmokestinimas pagal dabartinį modelį ir pritaikytas minimalus tarifas, ne tik būtų surinkta dar mažiau lėšų, bet ir sumažėtų mokestinės prievolės brangiausio turto savininkams.
Taip pat kyla klausimų, kaip su iš NT mokesčio gautomis lėšomis elgtųsi savivaldybės.
Jei pinigai iš tiesų būtų skiriami vien infrastruktūrai gerinti, būtų gerai. O jei šiomis lėšomis būtų kamšomos biudžeto skylės ir kitose vietose?
Be to, ne viename mieste yra kvartalų, kurių infrastruktūrą jau įrengė NT plėtotojai, todėl gyventojai, pirkdami juose būstus, jau susimokėjo už tai, o jų turto vertė dėl to pakilo.
Tačiau dėl to jiems būtų skaičiuojami didesni mokesčiai, o tai jau kvepia dvigubu apmokestinimu.
Kita vertus, jau dabar iš savivaldos pasigirsta užuominų, kad centrinė valdžia gali imti stabdyti bent dalį joms skirtų mokėjimų iš valstybės biudžeto ir spausti, – esą susirinkite patys didindami NT mokesčio tarifus.
Vis dėlto reikia sutikti, kad visuotinis NT apmokestinimas yra neišvengiamas.
Lietuvoje pajamos iš jo siekia vos 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo metu Europos Sąjungos vidurkis yra 1,2 proc., o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kuriai priklauso ir mūsų šalis, – net 1,9 proc.
Tačiau susitarti dėl tokio mokesčio modelio mūsų partijos turėtų per protingą laikotarpį, o ne kurti abejotinos naudos projektus tuomet, kai uodegą prispaudžia Briuselis.
