„Būti pesimistu patogu, bet neperspektyvu. Nebūčiau sukūręs verslo, kaip, beje, ir bet kuris kitas verslininkas, jei būčiau rėmęsis vien pesimistinėmis nuotaikomis. Taip, maždaug kas dešimt metų vyksta didesnės ar mažesnės ekonominės krizės. Jei verslininkas kurdamas verslą galvotų tik apie tai, kad kas dešimt metų jo laukia krizė, taip ir liktų nieko nepradėjęs.
Taigi esu optimistas, bet vis dėlto neskubu sutikti su tais ekonomistais, kurie teigia, kad nuo recesijos dugno jau atsispyrėme.
Taip pat negaliu nepastebėti reiškinių, kurie gali rodyti net naujos ekonominės eros pradžią. Ir ta nauja era prasidėjo nuo istorinės praėjusių metų infliacijos ir istorinės kovos su ja keliant palūkanų normas“, – feisbuke rašė V.Janulevičius.
Jis pastebi: džiugu, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau padarė jau dvi pauzes ir nekėlė palūkanų normų. Tačiau kartu reikia ir nepamiršti, kad ECB pasiliko galimybę, jei reikės, dar pakelti palūkanų normas, NET jei tai reikštų ekonominę recesiją Europos Sąjungoje. „Nežinau, kodėl norima matyti tik kovą su infliacija ir nematyti stagnuojančio verslo su strigusia prieiga prie kapitalo. Netrukus pasieksime ribą, kai nebegalėsime sau leisti skolintis išvis“, – teigia LPK prezidentas.
V.Janulevičius mini, kad paskutiniai infliacijos rodikliai tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje yra džiuginantys. Rugsėjo mėn. metinė infliacija euro zonoje siekė 4,9 proc., o Lietuvoje – 4,1 proc., o išankstiniais duomenimis spalio mėn. euro zonoje siekė 2,9 proc., o Lietuvoje – 3,0 procentus.
„Tačiau niekas kol kas niekas negali nuspėti, kokia mūsų laukia žiema vykstant karui Ukrainoje (kuriame išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą yra labai svarbus ginklas), įsižiebus karui Gazoje, galinčiam išplisti visame regione ir sutrikdyti naftos ir dujų tiekimo grandines, kuris naftos kainas gali išpūsti iki 150 dolerių už barelį. Be to, prognozuojama šalta žiema gali dar labiau pakoreguoti energijos išteklių kainas (jau vakar pranešta apie sparčiai augančius šildymo kaštus Lietuvoje). Keliami klausimai ir dėl maisto kainų.
Atsiranda tikrai gąsdinančių svarstymų, kad aukštos palūkanos gali išlikti ateinantį dešimtmetį ir ilgiau. Tai rodo valstybių skolinimosi (ilgalaikio) kaštai, kurie tampa aukšti (JAV apie 5 proc., Vokietijoje – 3 proc. valstybių obligacijų palūkanos).
Ir dar toks Lietuvoje menkai stebimas rodiklis: manoma, kad Japonija vis tik didins palūkanų normas kitais metais. Tada visiems tai būtų papildomas ženklas, kad jos gali kilti dar labiau. Tikėkimės, kad taip nebus, bet iš ekonominės pusės tai daug realesnis scenarijus nei rožinės svajonės apie greitai atsigaunančias ekonomikas“, – rašė V.Janulevičius.
