„Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turi būti vienodos. Nes kai jos yra skirtingos, turime tokią situaciją, kad dalis tų prekių, kurias leidžiama įvežti į Baltarusiją, tikrai pakliūna į Rusiją“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė D. Žvironas.
„Pirminiame etape sankcijos kaip ir neapeinamos, bet antriniame žingsnyje jos kartais apeinamos ir gana dažna. Ir prekės pakliūna į Rusijos Federaciją“, – žurnalistams teigė jis.
Tyrimą bendradarbiaujant su „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrove „LTG Cargo“ muitinė atliko nuo birželio iki rugpjūčio. Jo metu nustatyta, kad per Lietuvą trečiosioms šalims – Baltarusijai, Kazachstanui, Kirgizijai, Uzbekistanui, Tadžikistanui, Sakartvelui, Turkmėnistanui – iš Europos eksportuojami automobiliai būna registruojami Rusijoje.
„Tos prekės visgi pasiekia tą šalį, pasiekia būtent kelionės tikslą, iš tiesų atvyksta, kaip taisyklė, į Baltarusiją ar į kitą šalį kur buvo deklaruota. (...) Sumokami muitai, atliekami kiti muitinės formalumai. Ir tik po to, tiesiogiai ar netiesiogiai, jie visgi būna realizuojami Rusijos Federacijoje“, – spaudos konferencijoje sakė D. Žvironas.
„Tokiu būdu buvo apeitos 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento nuostatos, draudžiančios tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti ar eksportuoti lengvuosius automobilius į Rusiją arba naudojimui Rusijoje“, – kalbėjo jis.
Pasak muitinės vadovo, eksportuotų prabangių automobilių statistinė vertė siekia apie 43 mln. eurų, jie daugiausia transportuoti sausumos keliais. Analizuotas didesnės nei 50 tūkst. eurų vertės automobilių eksportas, tuo metu įprasti, pigesni automobiliai, pasak D. Žvirono, „nepakliūna po sankcijomis, prekyba jais neribojama“.
„Tai automobiliai, kurių vidutinė vertė didesnė nei 100 tūkst. eurų“, – pažymėjo muitinės vadovas.
Anot jo, du trečdaliai Rusijoje eksportuotų prabangių automobilių pirmiausia eksportuota būtent į Baltarusiją.
Pareigūno teigimu, sankcijų suvienodinimas itin sumažintų sankcijų apeidinėjimo riziką: „Jei sankcijos vienodos, ribojamas sienos ir kirtimas ir panašūs dalykai, išvežimo rizika yra gerokai mažesnė.“
Griežtins kontrolę
Kad atskleista sankcijų apėjimo schema būtų užkardyta, Muitinės departamentas ketina imtis griežtesnių patikros priemonių.
Pasak muitinės Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto Justo Rukevičiaus, pareigūnai griežčiau tikrins ne tik prabangių automobilių eksportuotojų deklaracijas, bet ir prie jos pridedamus pirkimo dokumentus, gabenimo važtaraščius ir kt.
Kartu bus įvedamas papildomas reikalavimas pateikti gamintojo deklaraciją.
„Kai gamintojas žino, kas yra galutinis automobilio pirkėjas. Tą mums turi padeklaruoti eksportuotojas“, – žurnalistams sakė J. Rukevičius. Pasak jo, tokio įrodymo jau prašoma iš kitų prekių vežėjų.
Taip pat, eksportuojant prabangų naudotą automobilį, pareigūnai reikalaus „įsipareigojimo neparduoti, kitaip neperduoti ir nenaudoti įsigyto automobilio nesilaikant tarptautinių sankcijų“.
Be kita ko, teigė J. Rukevičius, automobilių negalės vežti įmonės, kurias muitinė tiria šiuo metu.
„Eksportuotojai, kurių automobiliai išvežti į trečiąsias šalis, o vėliau registruoti Rusijoje, negalės tęsti transporto priemonių eksportavimo – išvežti į trečiąsias šalis – kol nebus baigti tyrimai, su kuriais jie yra susiję“, – muitinės priemones vardijo J. Rukevičius.
Informaciją apie tyrimą Lietuvos muitinė taip pat ketina perduoti visų ES šalių muitinėms.
Nustato daug sankcijų apėjimo atvejų
Muitinės Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis teigė, kad prabangūs automobiliai yra tik viena prekių, kurią, apeinant tarptautines sankcijas, mėginama įvežti į Rusiją.
„Per nepilnus 2 metus nustatėme įvairiausių schemų, machinacijų maršrutų“, – žurnalistams sakė R. Jurgaitis.
„Gabenamos prekės į Argentiną, o sieną kerta Lietuvos-Baltarusijos pasienyje“, – nustatytą pavyzdį pateikė jis.
Be kita ko, muitinė lapkritį atidžiau vertina į Vidurinę Aziją ir Pietų Kaukazą eksportuojamų prekių klasifikavimą, siekiant sumažinti riziką ribojamoms prekėms patekti į Rusijos ir Baltarusijos vidaus rinką.
„Prekių kodas daug ką reiškia ir visi 12 (ES – ELTA) sankcijų paketų sudaryti pagal prekių kodus. Manipuliuojant, prekių kodais galima išeiti iš sankcijų srities ir išvežti jas kaip nesankcionuotas“, – aiškino muitinės atstovas.
„LTG Cargo“ neleis vežti prabangių automobilių geležinkeliais
ELTA primena, kad „LTG Cargo“ antradienį jau informavo Generalinę prokuratūrą apie 4 įmones, kurios, numanoma dalyvavo tarptautinių Kremliui taikomų sankcijų apėjimo schemoje.
Įmonė išplatintame pranešime taip pat teigė, jog pirmuosius įtartinus prabangių automobilių vežimo atvejus pastebėjo dar kovą, tuomet pradėjo bendradarbiauti su Muitinės departamentu ir kitomis už krovinių kontrolę atsakingomis institucijomis. Tuomet įvestos papildomos kontrolės priemonės.
Vidinio tyrimo metu nustatyta, jog iš 447 gabentų prabangių lengvųjų automobilių 75 buvo užregistruoti Rusijoje, 55 – į ją pateko per kitas valstybes. 279 automobilių registracijos vietos nustatyti nepavyko.
Nustatyta, jog apeinant sankcijas gabenti „Mercedes“, „Porche Cayenne“, „Cadilac“ markių automobiliai.
„LTG Cargo“ nuo gruodžio nebeleis į šias valstybes geležinkeliais gabenti visų pagamintų per pastaruosius penkerius metus ir didesnės kaip 50 tūkst. eurų vertės automobilių – bendrovė netvirtins jų vežimo paraiškų.
