„Nemanau, kad jis yra palaidotas, NT mokestis yra atidėtas. Panašu, kad su šiuo biudžetu galimai ir nebus mokestinių dalykų keičiama ir priimama, tačiau diskusija lieka atvira. NT mokesčio modelis jau keičiasi priklausomai nuo diskusijos, naujų idėjų, nuo pradinio varianto jis pasikeitęs ir gali toliau keistis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.
Vis tik politikui kėlė nuostabą prezidento Gitano Nausėdos pažadas vetuoti dabartinį įstatymo projektą, jeigu jis būtų priimtas. Tačiau P. Saudargas pripažino, kad yra galimybė, jog NT mokesčio įstatymas šioje kadencijoje bus nepriimtas.
„Man keista, kad žadama vetuoti, kai neaišku dar ką. Toli gražu, dar neaišku koks tas būtų projektas, kokį Seimas priimtų, o ir iki to priėmimo dar reikia daug druskos suvalgyti. O gali būti, kad jis ir nebus priimtas šią kadenciją, bet mes esame įsipareigoję Europos Komisijai ir yra pažadas tobulinti mokesčių sistemą“, – sakė konservatorius.
„Taip, nebūtinai taip, kaip buvo pasiūlyta, su tuo sutinku, bet diskutuokime, kalbėkime ir gal rasime visiems priimtiną modelį. Galbūt reikia kalbėti apie aplinkosauginių mokesčių didinimą (...). Vyriausybės programoje yra įsipareigojimas mokesčių reformai, tai turbūt ta kryptimi reikia bent jau bandyti susitarti, jei nepavyks, tai nepavyks. Jei Seime nebus palaikymo, tai ir nebus projekto“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jeigu būtų priimtas dabartinis siūlomas NT mokesčio įstatymo modelis, jis projektą vetuotų. Anot šalies vadovo, mokestis yra antisocialinis, o Lietuvos žmonės „privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo“.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
