„Įregistruotų papildomų pasiūlymų suma jau viršija 1,3 mlrd. eurų, kas jau sudaro beveik 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Absoliučiai didžioji dauguma pasiūlymų nėra paremti aiškiais šaltiniais, kam siūloma mažinti išlaidas, kad būtų padidinti“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė M.Lingė.
„Atsižvelgiant į tai, kad deficitas suplanuotas maksimaliai leistinas, nėra objektyvių aplinkybių, kad biudžeto projektas galėtų būti reikšmingiau pakoreguotas“, – akcentavo jis.
Kaip jau buvo minėta, Seimo narių bei institucijų siūlymų suma sudaro per 1,3 mlrd. eurų. Parlamento Demokratų frakcijos narių grupė siūlo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloms 2024 metams numatyti papildomai 245 mln. eurų finansavimą – tai vienas daugiausiai lėšų reikalaujančių pasiūlymų.
Tuo tarpu asociacija „Lietuvos keliai“ siūlo kitų metų biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirti 217 mln. eurų didesnę sumą negu šiuo metu yra numatyta. Šiam pasiūlymui pritarė parlamento Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai.
Galiausiai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga siūlo numatyti papildomų lėšų mokytojų, mokslo ir studijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo 2024 m. sausio 1 d. – 15 proc., o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – dar 15 proc. Siūlomas lėšų šaltinis – dėl nenumatytų aplinkybių (nutrauktų paslaugų sutarčių ir kt.) nepanaudoti asignavimai arba skolintos lėšos. Šiam pasiūlymui įgyvendinti reiktų 107 mln. eurų.
„Elta“ primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai yra nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Valstybės skolos lygis didėja gerokai sparčiau, nei planuota
„Suplanuoti finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu. Jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas – didės neapmokestinamasis pajamų dydis, darbo užmokestis ir socialinės išmokos. Tačiau atkreipėme dėmesį į gerokai sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantį valstybės skolos lygį. Tai ribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių, tokių kaip pandemija ar karo prieš Ukrainą sukeltas energetikos kainų šokas, poveikį ekonomikai ateityje“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai ir netiesioginių mokesčių pakeitimai infliaciją Lietuvoje 2024 m. padidins apie 0,3, o 2025 m. – apie 0,4 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija per dvejus metus bus maždaug 0,7 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. Atsižvelgiant į tai, kad projektai pagrįsti makroekonominiu scenarijumi, pagal kurį 2024–2025 m. numatoma vidutinė metinė infliacija sudaro atitinkamai 2,9 ir 2,4 proc., projektuose siūlomų sprendimų poveikis kainų raidai Lietuvoje bus pastebimas.
Išvadoje atkreipiamas dėmesys į gerokai sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiančią valstybės skolos lygį. Prognozuojama, kad 2024 m. skolos lygis padidės nuo 37,9 iki 39,8 proc. BVP, o 2025 m. gali pasiekti 43 proc. BVP. Didėjantis įsiskolinimas apribos galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje.
Fiskalinė politika 2024 m. bus anticiklinė ir skatinanti Lietuvos ekonomikos aktyvumą: planuojamas deficito padidėjimas 2024 m. yra didesnis, nei to būtų galima tikėtis atsižvelgiant į numatomą ekonomikos ciklinės padėties pablogėjimą. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, planuojamas 2,9 proc. biudžeto deficitas 2024 m. padidės maždaug 0,7 proc. punkto daugiau nei implikuoja pablogėjusi ekonomikos ciklinė padėtis.
Atsižvelgiant į esamą Lietuvos ekonominę situaciją, planuotus ir faktinius 2020–2022 m. rodiklius, taip pat į laukiamą Europos Komisijos sprendimą atšaukti Stabilumo ir augimo pakto bendrosios išimties taikymą 2024 m., siūlome svarstyti galimybę atšaukti išskirtinių aplinkybių Lietuvoje galiojimą.
Biudžeto projekte suplanuoti rodikliai pagrįsti prielaida, kad 2024 m. toliau galios išskirtinės aplinkybės, kurios, remiantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, buvo nustatytos nuo 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 pandemijos, o 2022 m. pratęstos dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio viešiesiems finansams. Kitaip tariant, turėtų būti vėl įjungti minėtame konstituciniame įstatyme nuo perteklinio viešųjų išlaidų didėjimo saugantys saugikliai.
