Jau skaičiuoja spragas NT mokestyje: už brangesnį būstą susimokėtų mažiau nei už pigesnį

Valdančioji koalicija sutarė neskubėti su mokesčių reforma ir koncentruotis į nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Šio mokesčio priėmimo reikalauja įsipareigojimai Europos Komisijai ir įstrigę paramos pinigai. Lietuvos bankas kritikuoja pasiūlytą modelį. Kaip bus keičiamas NT mokestis?

Nekilnojamasis turtas.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Nekilnojamasis turtas.<br>V.Balkūno asociatyvi nuotr.
Valdančioji koalicija sutarė neskubėti su mokesčių reforma ir koncentruotis į nekilnojamojo turto mokestį.<br>Asociatyvi M.Patašiaus nuotr.
Valdančioji koalicija sutarė neskubėti su mokesčių reforma ir koncentruotis į nekilnojamojo turto mokestį.<br>Asociatyvi M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 12, 2023, 5:00 PM

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ tikino suprantantis siekį padidinti mokestines pajamas iš NT mokesčio, taip pat padidinti galimybę savivaldybėms turėti savų lėšų finansuoti regiono plėtrą ar infrastruktūros poreikius, tačiau pabrėžė: pasiūlytas mokesčio modelis turi rimtų trūkumų.

„Vertinant šalies mastu, pasiūlytas modelis neatitinka horizontalaus ir vertikalaus teisingumo, o tai yra svarbūs geros praktikos mokesčių srityje principai. Horizontalus principas reiškia, kad tos pačios ar panašios vertės turtas turėtų būti apmokestinamas vienodai šalies mastu. Kriterijaus neatitikimas kyla iš esmės dėl to, kad mokestis susijęs su lokaliomis savivaldybių lygmens medianomis.

Vertikalaus teisingumo principas reiškia, kad didesnės vertės turtas turėtų būti apmokestinamas daugiau. Dabar, pagal pasiūlytą modelį, mes turime konkrečių pavyzdžių, kada už brangesnį turtą bus mokama mažiau“, – aiškino A.Dabušinksas.

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas antrino: siūlomas mokestis kai kuriais atvejais atrodo apskritai nelogiškas.

„Labai keistai atrodo, kad už Vilniuje esantį būstą, kainuojantį 90 tūkst. eurų, nereikėtų mokėti mokesčio, o už Akmenėje esantį 5 tūkst. vertės būstą reikės susimokėti 12,80 euro mokesčio. Manau, kad NT mokestis ir įvairūs kiti mokesčiai neturi virsti buhalterine dimensija“, – kalbėjo V.Mitrofanovas.

Taip pat, pridūrė jis, nėra aiškiai nustatyta, kur būtų naudojami surinkti pinigai.

„Nusistatykime, kad NT mokestis bus naudojamas infrastruktūros gerinimui, o ne mero atlyginimui“, – sakė V.Mitrofanovas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžė, kad iš principo asociacija pasisako už turto apmokestinimą, kadangi toks yra daug kur pasaulyje, o surinktos lėšos keliauja į savivaldybės biudžetus.

„Bet pas mus praleidžiama proga įgyvendinti visuotinumą. Jei tai visuotinis mokestis, tai mokėkime jį visi – ir valstybė bei savivaldybės, kurios valdo tikrai daug NT, kuris ne visada naudojamas efektyviai. Reikėtų nustatyti tam tikrą mokesčio tarifą valstybės turtui“, – siūlė M.Statulevičius.

A.Dabušinskas pabrėžė: Lietuvos bankas siūlo taisyti dabar esantį NT modelį, išplėsti mokėtojų bazę.

„Siūlome iš principo taikyti panašų modelį, kad sumuotumėme vertes, neišskirdami, ar tai – pagrindinis, ar ne pagrindinis būstas. Iš esmės tą turime ir dabar, tik ta vertė, nuo kurios mokestis skaičiuojamas, yra santykinai didelė, todėl mokėtojų bazė maža – kalbame apie 2 proc. NT turėtojų. Šią bazę išplėsti būtų tinkamas žingsnis, padidėtų surenkamų pajamų dydis.

Mokestį reikėtų taikyti žiūrint į visą šalį bendrai, toks modelis leistų šiek tiek sumažinti tarifus. Tarifas turėtų būti progresinis – kuo didesnė vertė, tuo didesnis mokesčio tarifas. Būtų tikrai prasminga taikyti kažkokią vertę, iki kurios turtas nebūtų apmokestinamas, bet ta vertė neturėtų būti pernelyg maža“, – siūlė jis.

A.Dabušinskas pridūrė, kad dabartiniame pasiūlyme norima atskirti pagrindinį gyventojo būstą nuo nepagrindinio.

„Tai suteikia teisę pasirinkti, kuris yra pagrindinis būstas, o kuris ne. Be to, turime tokių pavyzdžių, kada antrinį, investicinį būstą turintis žmogus mokėtų mažiau mokesčių, nei moka dabar. Mokestinės naštos sumažinimas investicinio būsto atveju eitų prieš siekį prislopinti finansinio ciklo lemiamą NT kainų svyravimą“, – tikino pašnekovas.

V.Mitrofanovas tokiems išsakytiems pakeitimas pritartų.

„Kartais galvoju, ar mes neturime ką veikti, kad net sukūrėme tokį modelį, dėl kurio laužome galvą. Viskas tikrai turėtų būti paprasčiau ir aiškiau. Aš neskirstyčiau, ar tai žmogaus pirmas, ar ne pirmas būstas, nes tada prasidės žaidimai, kaip kam labiau apsimoka. Racionalus pasiūlymas būtų mokėti mokestį nuo visos vertės“, – manė jis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.