„Lietuvos BVP augimo prognozė sumažinta dėl kuklesnės eksporto rinkų prognozės ir mažesnio tikėtino vartojimo augimo“, – antradienį konferencijoje „Ar atsigaunanti gyventojų perkamoji galia atgaivins ekonomiką kitąmet?“ teigė T. Povilauskas.
Taip pat ekonomistas paminėjo, kad 2023 m. BVP prognozė išlieka, kaip ir anksčiau – 0,2 proc. BVP nuosmukis. Visgi, jis teigė, kad įvertinus euro zonos kontekstą, tai nėra blogas rezultatas, kadangi Vokietijoje, Čekijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Estijoje yra pastebimas dar didesnis BVP susitraukimas, kartais siekiantis iki 2 proc. BVP.
T. Povilauskas paminėjo, kad 2023 m. infliacija mažėjo stipriau, negu buvo tikėtasi, todėl nuo 9 iki 8,8 proc. sumažinta šių metų vidutinė metinės infliacijos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) prognozė. Visgi, kitų metų infliacijos prognozė – 2,8 proc. – nepakeista.
Taip pat, SEB banko duomenimis, ilgalaikis nedarbas Lietuvoje lieka žemas –1,8 proc. 2023 m. trečiojo ketvirčio laikotarpiu, jis 0,4 proc. punkto mažesnis nei antrojo ketvirčio laikotarpiu. Bendras registruotas nedarbas spalį buvo 8,2 proc., arba beveik toks pat kaip ir prieš metus.
„Užimtųjų ir dirbančiųjų skaičius auga“, – tikino ekonomistas.
T. Povilauskas taip pat akcentavo, kad 2024 metais tikėtina skatinamoji fiskalinė politika, o mažėjant infliacijai, namų ūkių vartojimas atsigaus. Tam, anot jo, padės ir šiuo metu planuojamas valstybės biudžetas, kuriame numatomas neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas ir užmokesčio valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims auginimas.
T. Povilauskas paminėjo, kad darbo užmokestis 2024 m. turėtų padidėti apie 8.5 proc., tai 0,3 proc. punkto daugiau nei ankstesnėje prognozėje.
SEB nekeičia prognozės, kad 2024 metų birželį labiausiai tikėtinas pirmasis Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas dėl bazinės palūkanų normos sumažinimo.
Euro zonos ekonomika kitąmet turėtų augti 0,7 proc., Jungtinės Karalystės – 0,5 proc., Norvegijos – 0,8 proc., o Švedijos mažėti 0,4 proc.
Nuo didesnio nuosmukio ekonomiką apsaugojo augusios investicijos
T. Povilausko teigimu, Lietuvą nuo didesnio nuosmukio šiemet gelbėjo labai padidėjusios investicijos į infrastruktūrą, dėl kurių nelėtėja inžinerinių statinių statybų tempas.
Taip pat, anot jo, Lietuvoje pramonės gamybos apimtis pastaraisiais mėnesiais stabilizavosi, tačiau padėtis įvairiuose sektoriuose labai nevienoda. Ekonomisto teigimu, dėl nepalankios paklausos tendencijos eksporto rinkose, pramonės gamybos atsigavimo tikimasi tik kitų metų antram pusmečiui.
Anot T. Povilausko, 2024 m. investicijos augs gerokai lėčiau negu šiemet, bet 2025 m., įsibėgėjus investicijoms finansuojamoms Europos Sąjungos lėšomis, vėl paspartės.
SEB bankas taip pat palieka prielaidą, kad kitąmet namų ūkių išlaidos lyginamosiomis kainomis didės beveik 3 proc. Jo duomenimis vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų augti gerokai lėčiau negu namų ūkių pajamos, todėl gyventojų perkamoji galia turėtų didėti. Visgi šiemet gerokai ūgtelėjo namų ūkių išlaidos palūkanoms mokėti, o tai daro neigiamą įtaką namų ūkių vartojimui.
Būsto kainų pokytis bus nulinis
T. Povilauskas taip pat paminėjo, kad šiuos metų pabaigoje būsto kainų pokytis bus nulinis, tačiau kitų metų pradžioje įvairūs būsto kainų indeksai rodys metinį kainos nuosmukį.
Be to, pasak jo, aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje rudenį buvo istoriškai mažas – spalį registruotų butų sandorių skaičius buvo mažiausias nuo 2012 metų. Visgi kitais metais bendras sandorių skaičius jau nebeturėtų būti mažesnis negu šiemet.
Pasak ekonomisto, galima tikėtis, kad lūkesčiai, jog būtent šių metų paskutinį ketvirtį yra palūkanų normų pikas, o kitąmet jos sumažės, gali išjudinti rinką artimiausiais mėnesiais.
Kitąmet didieji centriniai bankai pradės mažinti palūkanų normas
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 0,5 proc., kitąmet – 0,7 proc. Tikėtina, kad paskutinį šių metų ir pirmus du kitų metų ketvirčius ekonomikos pokyčiai bus beveik nuliniai, tačiau stipresnės ekonominės padėties galima laukti tik 2025 metais.
Prognozuojama, kad euro zonoje šiemet vidutinė metinė infliacija bus 5,5 proc., o kitąmet – vos 1,3 proc. Tiesa, vidutinė bazinė infliacija kitąmet dar viršys 2 proc. ir bus 2,7 proc.
SEB banko ekonomistai mano, kad kitąmet ECB mažins bazines palūkanų normas birželį, o iš viso palūkanos kitąmet bus sumažintos tris kartus. Pasak jų, 2025 m. pabaigoje bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe bus 2,5 proc.
